Badas pasaulyje visada buvo didelė problema, nes didesnį ar mažesnį maisto nepriteklių kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje.

Remiantis Pasauline maisto programa prie Jungtinių Tautų (angl.: World Food Programme) duomenimis, 811 mln. žmonių kasdien miegoti nueiti alkani, 44 mln. žmonių 38 pasaulio šalyse yra ant bado ribos. Programos teigimu, tragediją nulėmė keturi faktoriai: augančios kainos, ekonominės COVID-19 pandemijos pasekmės, klimato krizė ir kariniai konfliktai.

60 proc. badaujančių žmonių gyvena karinių konfliktų zonose. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, padėtis dar pablogėjo – Pasaulinė maisto programa net paskelbė skubią pagalbos misiją, kurios tikslas yra padėti nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje turi tragiškų pasekmių ne tik ten. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, Ukraina yra viena didžiausių Europos žemės ūkio produktų tiekėjų. Žemės ūkio duomenų analizės įmonės „Gro Intelligence“ duomenimis, Rusija ir Ukraina kartu sudaro beveik 30 proc. viso pasaulio kviečių eksporto. Taigi, Rusijos invazija Ukrainoje tikrai turės skaudžių pasekmių visame pasaulyje.

Paskaičius „Pilietis“ įrašą, gali susidaryti įspūdis, kad dėl bado kalta būtent Ukraina. Antroje įrašo pastraipoje net minimas „Ukrainos konfliktas“. Čia pasidaro itin svarbi terminologija – Ukrainoje vyksta ne „Ukrainos konfliktas“, o „Rusijos Ukrainoje sukeltas karas“. Jį pradėjo Rusija, vasario 24 d. ryte pradėjusi invaziją į suverenią valstybę – Ukrainą. Taigi, didėjantis badas ir augančios maisto kainos yra Rusijos karo pasekmė, o ne „Ukrainos konflikto“.

Klaidinanti žinutė

Reaguodamas į karo sukeltą nepriteklių, kovo 22 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad ketina nepasiturinčioms šeimos duoti maisto kuponų. Kiek vėliau, JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pranešė, kad išdalins maisto kuponus 25 mln. nepasiturinčių šalies šeimų.

Čia svarbu pabrėžti, kad nei JAV, nei Prancūzijos prezidentai dėl to nekaltino Ukrainos, abu jie yra išreiškę palaikymą nuo Rusijos invazijos kenčiančiai valstybei. Ypatingai aštrūs yra J. Bideno pasisakymai – jis ne tik siunčia humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai, bet ir neseniai Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną pavadino „karo nusikaltėliu“.

„Pilietis“ įraše sankcijas vadina „antirusiškomis“, tačiau toks apibūdinimas nėra labai tikslus. Vakarų pasaulis sankcijas Rusijai įvedė dėl to, kad šalis bando okupuoti Ukrainą, siekiant užkirsti kelią finansuoti Rusijos karo pramonę.

Įrašo pabaigoje pridėtos dvi nuorodos – į „Reuters“ ir Jungtinių Tautų žemės ūkio organizacijos (angl.: Agriculture Organization of the United Nations) pranešimus, iš kurių paimta informacija. Nei vienoje jų neminima įraše minima Monika Totova [pavardė parašyta su klaida, turėtų būti – Monika Tothova, – aut. past.]. Jos pasisakymų „Melo detektorius“ nerado ir Žemės ūkio organizacijos svetainėje [žr. Šaltinius, – aut. past.], taigi, iš kur tiksliai jie paimti – neaišku.

Taip pat cituojamas ir Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Jo citata „Dabar krizės padariniai jaučiami visame pasaulyje, o maisto, energijos ir trąšų kainos gali peraugti į pasaulinį badą“ tikra, tačiau svarbu pabrėžti, kad jis kaltina Rusiją dėl „absurdiško karo“ Ukrainoje ir ragina kuo greičiau nutraukti ugnį, o šalis – pradėti taikos derybas.

Išvados

Taigi, remiantis aukščiau išvardintu paaiškinimu, „Melo detektorius“ konstatuoja, kad „Pilietis“ įraše pateikta informacija yra išimta iš konteksto ir gali sudaryti klaidingą Rusijos karo Ukrainoje vaizdą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją