Teiginiai
Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta informacija, kad jpl.nasa.gov pasirodęs straipsnis apie du naujus tyrimus, susijusius su Antarktidos ledo dinamika, neva paneigia antropogeninę (tai yra, žmogaus veiklos sukeltą) klimato krizę.
Autorius, kuris pasidalino NASA straipsniu, teigia [kalba netaisyta, – aut. past.]: „Na, DELFI.lt melo detektorius, kaip gyvuoja jūsų „mokslinis faktas“ kad klimato kaita yra žmogaus sukelta? Ar NASA irgi sąmokslo teorijų portalu patapo? Jeigu Antarktikos ledo sluoksnis visur auga, išskyrus tas vietas kur ledą iš apačios tirpdo padidėjęs vulkaninis aktyvumas, tai gal klimato kaita susijusi su labai staigiai silpstančia žemės magnetinio lauko apsauga dėl, iš galaktikos centro ateinančio, labai galingo magnetinio lauko poveikio svyravimų 12000 metų ciklo? Gal galėtumėte pateikti detalesnius mokslinius faktus. Pvz kiek tiksliai žmogaus sukeltas CO2 padidėjimas yra atsakingas už klimato kaitą ir kiek visi natūralūs procesai?“. Tačiau straipsnyje pateikta kitokia informacija, nei autoriaus įraše.
Verdiktas
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstijų kosmoso agentūros NASA centro „Jet Propulsion Lab“ (Pasadena, Kalifornija) straipsnyje pranešama apie du rugpjūčio 10 d. išpublikuotus susijusius tyrimus – vienas publikuotas žurnale „Nature“, kitas – „Earth System Science Data“. Tyrimuose atskleidžiami netikėti duomenys apie Antarktidos ledą ir jūros lygio kilimą.
Nustatyta, kad per pastaruosius dešimtmečius Antarktida prarado dvigubai daugiau ledo nei manyta iki šiol. Kartu šios analizės suteikia išsamiausią vaizdą apie tai, kaip keičiasi ledinis žemynas. Taigi, priešingai, nei teigiama „Facebook“ įraše – ledo sluoksnis ne auga, o mažėja.
Straipsnyje taip pat nerašoma apie „iš galaktikos centro ateinančio magnetinio lauko poveikio svyravimus“ – tai galima traktuoti kaip asmeninę autoriaus nuomonę. Ir niekaip nepaneigiama antropogeninė klimato kaita. Todėl „Melo detektoriaus“ vertinimu įraše pateikta melaginga ir iš konteksto ištraukta informacija.
Melo detektoriaus komentaras
Žurnalo „Nature“ straipsnyje analizuojamas procesas, kai nuo ledyno skilinėja ledkalniai (angliškai jis vadinamas „ice calving“), ir kaip jis pakeitė Antarktidos pakrančių linijas per paskutinius 25 metus. Mokslininkai nustatė, kad ledkalniai nuskilinėja greičiau nei atsistato. Tai reiškia, kad per šį laiką, Antarktida prarado ne 6, o 12 trilijonų tonų ledo – dvigubai daugiau nei ankstesniais skaičiavimais. Tai taip pat tiesiogiai veikia ir pasaulinį vandenynų ligio kilimą.
Žurnalo „Earth System Science Data“ tyrimo autoriai parodė, kaip ledo tirpimas išsiplėtė ne tik Antarktidos pakraščiuose, bet ir gilyn į patį žemyną.
Tyrimams naudota palydovinė medžiaga, kurią, anot tyrimo autorių, užtrunka išanalizuoti ir teisingai interpretuoti. Mokslininkai išanalizavo daugybę duomenų, kurie rinkti nuo 1985 m.
„[...] tai gali padėti priartėti prie didelių proveržių, kurių reikia norint geriau suprasti mūsų planetą ir padėti pasiruošti būsimam klimato kaitos poveikiui“, – teigė Johan Nilsson, vieno iš tyrimų vadovas.
Nei moksliniuose straipsniuose, nei NASA straipsnyje neužsimenama apie ugnikalnius, žmogaus poveikį ar „iš galaktikos centro ateinančių magnetinio lauko svyravimų“.