Socialiniuose tinkluose pasirodė teiginių, esą gaisrus, įvairiose šalyse kylančius dėl svilinančių karščio bangų, sukelia visai ne su klimato kaita susiję ekstremalūs orų reiškiniai, o žmonių sukurti ginklai. Šią teoriją melagienų skleidėjai grindžia dviem trumpais vaizdo įrašais.

Viename iš internete paplitusių vaizdo įrašų matomas drono priedėlis – liepsnosvaidis, o kitame – sraigtasparnyje įmontuotas ugnį įkuriantis deglas. Tiesa ta, kad nėra jokių įrodymų, jog vienu ar kitu prietaisu būtų pradedami miškų gaisrai, o jų egzistavimas neįrodo, kad klimato kaita yra išgalvota.

Klaidinanti žinutė
Klaidinanti žinutė

Atlikus vaizdų paiešką „InVID We Verify“ įrankiu galima nesunkiai išsiaiškinti, kas vaizduojama pirmajame vaizdo įraše. To paties vaizdo įrašo kopija „Youtube“ platformoje pasidalinta 2019 metais pavadinimu „Liepsnosvaidis dronas gali paleisti septynių metrų ilgio liepsną“ (ang. „Flamethrower drone can shoot a seven-metre long stream of fire“). Įraše pasakojama apie maždaug 1500 Eur kainuojantį bepilotės skraidyklės priedą, spjaudantį ugnimi „TF-19“.

Įrenginiu prekiaujančioje interneto svetainėje nurodoma, kad liepsnosvaidžio priedas apima 7,6 m. diapazoną ir turi 3,8 l degalų talpyklą, kurios užtenka leisti liepsną 100 sekundžių.

Apraše taip pat pabrėžiama, kad drono priedą galima pritaikyti įvairioms užduotims, pavyzdžiui, apnašoms ir šiukšlėms nuo elektros laidų valyti, kenkėjams ir lizdams naikinti, miško gaisrams sulaikyti ir nuotoliniams žemės ūkyje reikalingiems deginimo darbams atlikti.

Liepsnas svaidančio drono priedo egzistavimas neįrodo, kad dėl stichinių sausrų kylantys miškų gaisrai yra surežisuoti, o klimato kaita iš tiesų neegzistuoja, atvirkščiai, tokie įrankiai pasitelkiami, siekiant miškų gaisrų prevencijos. Vienas tokių būdų, kai ugnis pasitelkiama kovai su ugnimi, vadinamas kontroliuojamu deginimu.

Kontroliuojamą deginimą kruopščiai parinktoje teritorijoje, sulaukus tinkamų oro sąlygų, atlieka specialistai. Deginimas vykdomas šaltuoju metų laiku kol nėra sniego. Tokiu atveju ugnis dega pažemiui ir pažeidžia tik miško paklotę ir pomiškį, tačiau nesunaikina miško. Kontroliuojamas deginimas padeda atsinaujinti miškui, taip pat sumažina nevaldomų laukinių miško gaisrų, kurie kelia didelį pavojų miško ekosistemoms ir šalia gyvenantiems žmonėms, tikimybę.

Antrame vaizdo įraše matomas ne miško padegimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o gaisro gesinimas. Įraše matomas įrenginys angliškai vadinamas „helitorch“, tai – iš sraigtasparnio pakabintas arba ant jo pritvirtintas uždegimo iš oro įtaisas, naudojamas gaisrams gesinti, teritorijoms išdeginti arba kontroliuojamiems deginimams atlikti. Taigi, tą patį įrankį galima naudoti ir siekiant įžiebti ugnį, ir užgesinti gaisrą.

Gesindami miškų gaisrus šiuo įrenginiu, ugniagesiai pasirenka medžių eilę, atsižvelgdami į tokius veiksnius, kaip vėjo kryptis ir atstumas, už kurio yra kilęs didesnis gaisras. Ši medžių eilė specialiai išdeginama tokiu būdu sukuriant atviros erdvės juostą miške, kuri neleidžia laukiniam gaisrui toliau plisti.

Nors abu vaizdo įrašuose matomi prietaisai skirti ugniai įžiebti, jie plačiai naudojami, siekiant suvaldyti ir išvengti laukinių miško gaisrų, prie kurių įsisiautėjimo prisideda šylantis klimatas.

Pastarosiomis savaitėmis karščio bangos itin skaudžiai smogė Europai. Pirmadienį pranešta apie Dadijos nacionaliniame parke, Graikijoje, siaučiančius miškų gaisrus, anksčiau šį mėnesį didžiuliai miškų gaisrai niokojo Portugaliją. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (Effis) duomenimis, miškų gaisrai Europoje šiais metais jau sunaikino didesnius plotus nei per visus 2021-uosius.

Išvados

Vaizdo įrašai, kuriuose rodomas liepsnosvaidis drono priedėlis ir prie helikopterio tvirtinamas degiklis neįrodo, kad miškų gaisrus sukelia žmonės, o klimato kaita neegzistuoja. Šie įrankiai skirti kovoti su miškų gaisrais arba jiems išvengti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją