„Dirbtinis virusas , dirbtinis gaisras. Kitas etapas - dirbtinis badas... Visame pasaulyje tai daro...“, - toks komentaras paliekamas po maždaug minutės trukmės vaizdo įrašu, kuriame matomas palmes liepsnosvaidžiu deginantis karys. Įkeltas vaizdo įrašas – itin blogos kokybės, greičiausiai, dėl to, kad būtų sudėtingiau rasti tikrąjį jo šaltinį.

Įrašu daugiausia dalinosi nuolat dezinformaciją skleidžiančios socialinio tinklo „Facebook“ anketos.

Komentaru siekta kelti abejones dėl šiuo metu kai kuriose pasaulio šalyse siaučiančių miškų gaisrų, kuriuos sukėlė per Europą besiritanti karščio banga. Taip pat – sieti abejones dėl COVID-19 pandemijos tikrumo ir dėl karo Ukrainoje ištikusios pasaulinio bado grėsmės.

„Melo detektoriui“ pavyko išsiaiškinti minėto vaizdo įrašo šaltinį. Tuo pačiu, tik gerokai geresnės kokybės, vaizdo įrašu 2014 metais pasidalino „Youtube“ vartotojas Scott Dewitt. Įrašas pavadintas „Aš, šaudantis iš liepsnosvaidžio“ (ang. „Me using flame thrower“). Įrašo apačioje pateikiamas aprašas: „Palmių giraičių deginimas Irake ieškant priešo slėptuvių“.

Taigi, šiame įraše matomas Jungtinių Amerikos Valstijų karo Irake fragmentas, o palmes padeginėjantys kariai tokiu būdu šalino priešo uždangą.

Remiantis tarptautine Ženevos konvencija, uždegamųjų ginklų naudojamas karo reikmėms yra smarkiai ribojamas, taip pat ir teritorijų padeginėjimas liepsnosvaidžiais, tačiau vienas taisyklių punktas numato, kad uždegamaisiais ginklais atakuoti miškus ar kitų rūšių augalinę dangą leidžiama, jeigu tokie gamtos elementai naudojami kovotojams ar kitiems kariniams objektams pridengti, paslėpti ar užmaskuoti arba patys yra kariniai objektai.

Šis vaizdo įrašas nepaneigia pasaulyje vykstančios klimato kaitos fakto ir neįrodo, kad įvairiose šalyse vykstantys miškų gaisrai yra specialiai įkuriami, siekiant manipuliuoti žmonija. Šiame įraše liepsnosvaidis naudojamas kariniais tikslais, siekiant pašalinti priešo priedangą.

Rašydami apie „dirbtinį gaisrą“, socialinių tinklų vartotojai užsimena ir apie „dirbtinį virusą“ ir „dirbtinį badą“.

„Dirbtinis virusas“ yra aiški užuomina į COVID-19 pandemiją ir ją sukėlusį SARS-Cov-2 virusą, tačiau žodis dirbtinis pavartotas netinkamai, nes iki šiol mokslininkai nepateikė 100 proc. patvirtintos versijos apie viruso kilmę. Nors dauguma sukauptų mokslinių duomenų nurodo, kad greičiausiai virusas yra natūralios kilmės ir iš šikšnosparnių, natūralių koronavirusų nešiotojų, buvo perduotas žmonėms, iki šiol iki galo nėra atmestos ir kitos viruso atsiradimo versijos. Taigi, šiuo metu nepakanka mokslinių įrodymų tiksliai įvardyti SARS-Cov-2 viruso kilmę, tačiau turima informacija kreipia tyrėjų žvilgsnį Uhano turgaus kryptimi. Liepos 26 d. publikuoti ir kitų mokslininkų peržiūrėti tyrimai nurodė, kad pirmieji COVID-19 ligos atvejai buvo koncentruoti būtent aplink minėtą turgų, o žmonėms iš gyvūnų 2019 m. lapkritį arba gruodžio pradžioje persidavė du viruso variantai.

Sąvokai „dirbtinis badas“ taip pat reikalingas paaiškinimas, mes toks įvardijimas nenurodo, kas gali būti bado kaltininkas. Tarptautinės organizacijos ir ekspertai sutinka, kad Vladimiro Putino vadovaujama Rusija naudoja šantažą badu. Blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama prekybą rusiškomis trąšomis Rusija kelia humanitarinės katastrofos grėsmę, ypač šalyse, kuriose badą kasdien patiria daugybė žmonių.

Išvados

Vaizdo įraše matomas karys naudoja liepsnosvaidį ne gaisrams įžiebti, bet priešo slėptuvėms atskleisti JAV karo Irake metu. Įrašas nepaneigia klimato kaitos egzistavimo ir neįrodo, kad miškų gaisrai pasaulyje keliami tyčia. Naudojama sąvoka „dirbtinis virusas“ SARS-Cov-2 virusui apibūdinti nėra teisinga. Nors iki šiol nėra iki galo patvirtinta nė viena viruso atsiradimo versija, turimi duomenys rodo, kad virusas yra natūralios kilmės ir iš gyvūnų persidavė žmonėms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją