Teiginiai

„Azov“ batalionai atsisakė vykti į frontą. „Azoviečiai“ ypač nekenčia V. Zelenskio ir pasiruošę jį pašalinti. Buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas nesiruošia vykti į Britaniją, kur jis yra paskirtas į ambasadoriaus pareigas.

Verdiktas

Melas. „Azov“ kariai jau sugrįžo į frontą, o jų santykiai su V. Zelenskiu yra geri ir tai įrodyti faktų užtenka. Tuo metu V. Zalužnas nepaskelbė jokio pareiškimo, kad nevyks į Didžiąją Britaniją dirbti ambasadoriumi.

Melo detektoriaus komentaras

Specialiosios paskirties brigada „Azov“ grįžo į frontą, 2023 m. rugpjūčio 17 dieną pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos vyriausiosios direkcijos Taikymo planavimo departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis pulkininkas Mykola Uršalovičius. „Legendinė specialiosios paskirties brigada „Azov“ atsigavo ir pradėjo vykdyti kovines misijas Serebrjansko girininkijos teritorijoje“, – jį citavo Karinės žiniasklaidos centras. M. Uršalovičiaus teigimu, „Azov“ kovotojai „laiko užimtas linijas ir daro priešui nuostolius dėl darbo jėgos ir įrangos“ (čia).

Iš Turkijos Ukrainos prezidentas 2003 metų liepą grįžo su penkiais didvyriškais Mariupolio gynėjais. V. Zelenskis ir jo komanda grąžino į Ukrainą penkis „Azov“ gynybos vadus, tarp kurių - „Azov“ pulko vado pavaduotoją Svjatoslavą Palamarą (šaukinys Kalyna), „Azov“ vadą Denisą Prokopenko (Redis) Informacija apie penkių „Azov“ gynybos vadų sugrįžimą pirmą kartą pasirodė oficialiuose prezidento V. Zelenskio ir jo štabo viršininko Andriaus Jermako kanaluose. Jie paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas susitikimas su kariškiais, kuriame kariai pasveikino šalies vadovybę Turkijos oro uoste ir įlipo į lėktuvą, o vėliau – filmuota medžiaga iš lėktuvo (čia).

Paprasčiau tariant, nėra jokio pagrindo teigti, kad „Azov“ kovotojai nekenčia V. Zelenskio, nori jį pašalinti, o keršydami negrįžo į frontą – visa tai yra melas.

Melaginga žinutė

2022 metų pavasarį „Azov“ kovotojai dalyvavo mūšyje dėl Mariupolio. Ir politinės, ir karinės vadovybės įsakymu jie paliko „Azovstal“ gamyklos teritoriją, kur vykdė gynybą, ir buvo sugauti Rusijos kariuomenės (čia).

2022 metų rugsėjį Ukraina iškeitė politiką ir „Putino krikštatėvį“ Viktorą Medvedčiuką bei 55 kitus asmenis į 215 nelaisvėje laikomų ukrainiečių, įskaitant 108 „Azov“ kovotojus. Tarp jų buvo ir dalinio vadai – pagal susitarimo sąlygas jie turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos „saugomi“ šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano. Tačiau 2023 metų liepos pradžioje „Azov“ vadas D. Prokopenko (Redis), jo pavaduotojas S. Palamaras (Kalina) ir kiti trys Turkijoje buvę karininkai grįžo į Ukrainą po šalies prezidento V. Zelenskio ir R. T. Erdogano derybų (čia).

Teiginys, kad V. Zalužnas nesiruošia vykti į Britaniją, kur yra paskirtas ambasadoriumi, nes po gegužės 21 dienos, kai esą oficialiai baigsis V. Zelenskio kadencija ir jis taps neteisėtu prezidentu, V. Zalužnas esą galėtų suorganizuoti perversmą, vadovaudamas „Azov“ kariams.

Tačiau viešumoje nėra nė vieno V. Zalužno pareiškimo, kad jis neketina vykti dibti ambasadoriumi, tačiau neskelbiama ir išvykimo data.

Rusijos „Telegram“ kanaluose ukrainiečiai aktyviai buvo kviečiami į protestą gegužės 21 d., kai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis esą taps neteisėtu. Tačiau iš tikrųjų Ukrainos Konstitucija garantuoja prezidento teisėtumą karo padėties metu. Apie tai rašė ir „Melo detetorius“ (čia).

Tuose pačiuose „Telegram“ kanaluose pasklido ir sąmokslo teorija, kad kai V. Zelenskis nebebus laikomas įgaliotuoju Ukrainos lyderiu, Ukrainos visuomenėje gali prasidėti neramumai. To galima išvengti, jei Ukrainos prezidento postą paliks V. Zelenskis. Tačiau jis, sako, padarys viską, kad išliktų valdžioje. Todėl opozicionieriai ar buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas arba Ukrainos oligarchai ar partneriai jėga pašalins V. Zelenskį iš pareigų. Faktų tikrintojai tokius teiginius paneigė kaip melą (čia).