Teiginiai
G. Nausėda pareiškė esą pasirengęs siųsti karius į karą Ukrainoje. Lietuva taip nori įtikti JAV, kad yra pasirengusi paaukoti savo piliečius.
Verdiktas
Melas. G. Nausėda niekada nėra sakęs, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į karą Ukrainoje. Jis tik išreiškė palaikymą diskusijoms dėl galimo užsienio karių dislokavimo Ukrainoje mokymams.
Melo detektoriaus komentaras
Kalbos apie tai, kad Lietuva gali siųsti savo karius į karą Ukrainoje, prasidėjo šiemet vasarį. Tuomet apie tai prabilo prokremlišku įvardijamas Slovakijos premjeras Roberto Fico. Jis teigė, kad ES ir NATO nariai neva svarsto siųsti karius į Ukrainą. Tokį pareiškimą jis paskelbė vasario 26-ąją, o to paties pirmadienio vakarą Paryžiuje vyko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuota tarptautinė Europos vadovų konferencija, skirta aptarti būdus, kaip sustiprinti paramą Ukrainai.
Kalbėdamas po pirmadienio rytą įvykusio Slovakijos saugumo tarybos ir ministrų kabineto posėdžio R. Fico teigė, kad Paryžiuje bus diskutuojama apie kolektyvinę Vakarų strategiją Ukrainos klausimu, premjeras citavo „ribotą dokumentą“, kuriame išvardijamos temos, kurios bus aptariamos Paryžiuje ir kurios „sukelia šiurpuliukus“. „Šios temos, – sakė jis, – reiškia, kad nemažai NATO ir ES valstybių narių svarsto dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą“. Tačiau R. Fico neįvardijo, kurios šalys tai svarsto, ir tikrai neįvardijo, kad Lietuva savo kariuomenę siųs į Ukrainą.
Spaudos konferencijoje po susitikimo su Europos vadovais E. Macronas pareiškė, kad nėra susitarimo dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau šio klausimo negalima atmesti. Daugelis lyderiaujančių ES ir NATO šalių iškart patvirtino, kad nesiųs savo karių į Ukrainą. Tai paskelbė JAV, Vokietija, JK, Italija, Ispanija, Lenkija, Čekija. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat sakė, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas neplanuoja siųsti karių į Ukrainą.
Komentuodamas Prancūzijos prezidento E. Macrono pasvarstymus, kad į Ukrainą galėtų būti siunčiamos sausumos pajėgos, tuometis Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatmetė, jog Lietuva galėtų nusiųsti savo karių. Tačiau jis pabrėžė, kad kariai tik vykdytų mokymus, o patys kariniuose veiksmuose nedalyvautų (čia).
„Buvo diskusija apie karinių misijų galimybę Ukrainos teritorijoje, tačiau tai yra labai ankstyva idėja, kadangi nemažai valstybių – ir didelių valstybių – kategoriškai pasipriešino šitam pasiūlymui“, – trečiadienį teigė G. Nausėda. Šalies vadovas akcentavo, kad norint imtis panašių žingsnių visų pirma reikia pasiekti bendrą sutarimą. Todėl, pasak jo, kol kas prie šio klausimo greičiausiai nebus grįžta. Taip jis sakė po vakarienės Paryžiuje (čia).
Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius vykdyti pratybas Ukrainos teritorijoje, tačiau Kijevas prašymo dar neišsiuntė. Tai Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė interviu „Financial Times“ ir pažymėjo, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymams (čia)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu palaiko diskusijas dėl galimo užsienio karių dislokavimo į Ukrainą mokymams.
„Aš sveikinau idėją siųsti misijas į Ukrainos teritoriją ir manau, kad turėtume ją aptarti. Žinoma, būtų geriausia, jei visi vieningai sutartume dėl to reikalingumo ir įvertintume mūsų turimą žvalgybos ir kitą informaciją labai gerai“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad baimė dėl galimos Kremliaus reakcijos neturėtų būti lemiamas veiksnys priimant bendrą Europos sprendimą. „Jei pradėsime sakyti, kad ne, Vladimirui Putinui nepatiks nei tas, nei tas... mes niekada nepriimsime sprendimo. Ir todėl vakar sakiau tiek prezidentui [Emmanueliui Macronui], tiek žiniasklaidai, kad turime nustoti brėžti raudonas linijas sau patiems“, – kalbėjo G. Nausėda (čia).