Teiginiai
Pateiktas Seimo narių sąrašas nurodo, kurie parlamentarai balsavo už Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą.
Verdiktas
Melas. Seimui niekada nebuvo pateiktas įstatymo projektas, numatantis Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą. Klaidingame sąraše minimi parlamentarai balsavo dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2024–2025 metais, tai kasmet vykstantis balsavimas. Balsavimas numatė galimybę į Ukrainą siųsti savo instruktorius, tačiau jie iki šiol nėra siunčiami.
Melo detektoriaus komentaras
Prieš šiemet vykstančius Seimo rinkimus socialiniuose tinkluose dar kartą pasklido Seimo narių, kurie tariamai balsavo dėl Lietuvos karių siuntimo į Ukrainą, sąrašas. Pirmą kartą toks klaidingas sąrašas paplito dar šį kovą (čia).
Sąraše matyti 2023 m. gruodžio 21 d. Seimo posėdyje dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2024–2025 metais balsavę parlamentarai. Įstatymo projektas numatė, kiek ir į kokias tarptautines misijas savo karių artimiausiais metais siųs Lietuva (čia). Pavyzdžiui, į NATO karinę mokymo operaciją Irake numatoma siųsti iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, į NATO vadovaujamą operaciją Kosove – iki 5, ir t. t.
Įstatymo projekte aptariamas ir lietuvių karių vaidmuo Ukrainoje, tačiau ne kariauti, o mokyti ukrainiečius: „karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijoje, – [siųsti] iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“ (čia).
Už įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 100 Seimo narių, du susilaikė (čia).
Pirmasis klaidingą informaciją apie tai, kad šie Seimo nariai šiuo įstatymo projektu patvirtino Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, „Facebook“ paplatino buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus (archyvas). Tiesa, jis paskelbė klaidingą Seimo narių sąrašą – jame atsidūrė ir balsavime nedalyvavę parlamentarai.
Kiek vėliau V. Tutkus dėl to pasitaisė (archyvas), tačiau nepakeitė įrašo esmės ir melagingai teigė, kad „sprendimas buvo priimtas ir galimybė siųsti karius į karo zoną suteikta“. Netrukus žinią išplatino ir vienas iš lietuviškų dezinformacijos portalų, skelbdamas, kad „100 parlamentarų pritarė galimam karių siuntimui į Ukrainą“ (archyvas).
Kovą prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys patikino, kad kalbama ne apie įsitraukimą į karą, o mokomąsias misijas Ukrainos kariams (čia).
Nepaisant pernai įvykusio Seimo balsavimo, Lietuva nesiunčia savo instruktorių į Ukrainą. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę pasiūlė grįžti prie šios idėjos (čia), Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją.
