Teiginiai

Šis dokumentas įrodo, kad „chemtreilai“ egzistuoja (čia).

Verdiktas

Šis dokumentas – tai privataus asmens užsakytas lietaus vandens mėginių, surinktų iš užsakovo sūkurinės vonios gaubto, tyrimas. Originali dokumento versija nebuvo susieta su „chemtreilais“, toks užrašas buvo pridėtas interneto vartotojų tik vėliau. Nėra duomenų, kaip buvo surinkti minėti mėginiai, ar buvo laikomasi visų sanitarinių reikalavimų, todėl šiais rodmenimis pasitikėti neverta. Be to, mokslas jau seniai paneigė „chemtreilų“ egzistavimą.

Melo detektoriaus komentaras

Socialiniuose tinkluose plinta dokumento fotografija, kurioje dideliu šriftu vokiečių kalba įrašyta (aut. past. – pateikiame įrašo vertimą į lietuvių kalbą): „Chemtreilų analizė. Aliuminio vertė yra 10 000 kartų per didelė“. Kita dokumento dalis atrodo kaip įprastas įvairių medžiagų mėginiuose įvertinimas. Tokiu turiniu susidomėję socialinių tinklų vartotojai įtikėjo, kad šis dokumentas įrodo „chemtreilų“ egzistavimą.

Klaidinantis dokumentas

Iš tiesų, originalioje dokumento versijoje, kurią galima rasti internete, nėra minėto užrašo apie „chemtreilus“. Jame nurodomos įvairių aptiktų medžiagų mėginiuose vertės, tačiau nepateikiama jokia sensacinga antraštė.

Originalus dokumentas

Dokumentas internete viename ar kitame portale ar tinklaraštyje šmėkščioja jau seniai, tai – 2014 m. laboratorijos „Interlabor BELP AG“ atlikta vandens mėginių analizė. Tyrimą užsakė privatus asmuo, šveicarų aktyvistas, o internete netgi galima aptikti tinklaraštį, rašomą šio asmens vardu (čia).

Mėginiai tyrimui buvo paimti iš užsakomo lauke esančios sūkurinės vonios gaubto, kuriame prisikaupė lietaus vandens. Juos užsakovas paėmė pats, taigi, neaišku, ar jie buvo surinkti tinkamai – užtikrintas terpės sterilumas, naudojama tinkama mėginių ėmimo technika.

Be to, šypseną kelia ir faktas, kad mėginiai buvo surinkti iš sūkurinės vonios gaubto, taigi, jie galėjo būti užteršti kietosiomis dalelėmis, pavyzdžiui, ant gaubto suneštu smėliu ar dulkėmis, be to, į juos galėjo patekti ir paties gaubto mikrodalelės.

Šveicarijoje dirvožemio ir nuotekų mėginiai imami reguliariai ir nei 2014 m., nei vėliau nebuvo pranešta apie didelį nerimą keliančius fiksuojamus aliuminio kiekius. Tiesa, dėl išvystytos pramonės ir kalnuotų vietovių nuotekose neretai aptinkama įvairių metalų, pavyzdžiui, aukso, nikelio, tantalo, germanio, niobio, titano ir kitų.

2017 m. Šveicarijos federalinio vandens mokslų ir technologijų instituto atliktame tyrime (čia) prieita išvados, kad kartu su nuotekomis šalyje iššvaistoma aukso ir sidabro už maždaug 1,55 mln. Eurų (1,5 mln. Šveicarijos frankų). Tiesa, tyrime taip pat nurodyta, kad tokie metalų kiekiai nuotekose pavojaus aplinkai nekelia, o juos perdirbti šaliai būtų ekonomiškai nenaudinga. Be šių metalų tyrimo autoriams pavyko aptikti ir kur kas retesnių – gadolinį ir sunkųjį metalą niobį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)