Teiginiai
Makiaveliškasis Disnėjus sumokėjo 60 mln. dolerių, kad į senus Disnėjaus animacinius filmus būtų įpiešti chemtreilai. Tad jei kas nors sakys, kad dabar mus trūčija iš dangaus, o juk anksčiau taip nebuvo, Disnėjus bakstels pirštu į kurį nors savo 1950-60 metų filmuką ir atsakys, kad toks dangus buvo visada.
Verdiktas
Melas. Tokius teiginius medicinos specialistu prisistatantis ir prastą reputaciją turintis Dietrichas Klinghardtas, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Tuo metu 1928 metais išleistame Disnėjaus animaciniame filmuke jau galima matyti lėktuvo paliekamą skrydžio taką ore.
Melo detektoriaus komentaras
Internete platinamas vaizdo įrašas, kuriame „chremtreilų sąmokslo teoriją palaikantis D. Klinghardtas (čia) tvirtina, kad pramogų korporacija „Disney“ investavo 60 mln. JAV dolerių tam, kad į senus animacinius filmukus būtų įpiešti „chemtreilai“. D. Klinghardtas tikino, kad informaciją apie tai jis gavo iš savo paciento – neįvardijamo garsaus Holivudo prodiuserio, kuriam buvo pasiūlyta 60 mln. JAV dolerių už šį darbą. Neva taip žmonės įsitikins, kad „chemtreilai“ nėra naujas reiškinys, o jų būta ir anksčiau.
Mediko išsilavinimą turintis D. Klinghardtas užsitraukė nekokią reputaciją, siūlydamas gydyti neegzistuojančius susirgimus. 1993 m. Naujosios Meksikos medicinos akreditavimo taryba skyrė D. Klinghardtui trejų metų bandomąjį laikotarpį (čia).
„Disney“ kompanijos bei kitose pramoginio turinio kūriniuose „chemtreilų“ imta ieškoti po to, kai tarp tikinčių šia sąmokslo teorija pasklido žinia, neva lėktuvo kondensatų pėdsakų neįmanoma aptikti populiariojoje kultūroje iki pat vėlyvojo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Sąmokslo teorijų kūrėjų tvirtinimu, tai reiškia, kad anksčiau lėktuvai nepalikdavo kondensato pėdsakų, o tas esą įrodo, kad juos ėmė palikti tik tuomet, kai „imta purkšti“ nuodingas chemines medžiagas.
Tačiau tai melas, kurį įrodo 1928 metų „Disney“ filmukas „Plane crazy“ apie Peliuką Mikį. Filmuke vaizduojama, kaip įkvėptas Charleso Lindbergho istorinio skrydžio per Atlanto vandenyną, Mikis ir jo draugai kuria savo lėktuvą. Po trumpo ir pragaištingo pirmojo skrydžio Mikis greitai surenka naują lėktuvą ir pakviečia Minnie skristi kartu su juo. Kai jie skrenda lėktuvu, aiškiai matyti jo paliekami pėdsakai (čia).
„Chemtreilais“ šios sąmokslo teorijos šalininkai vadina lėktuvų po savęs paliktą skrydžio taką ore ir dar aiškina, kad jis labai ilgai neišsisklaido, be to, yra prisodrintas įvairių cheminių medžiagų. BBC nurodo, kad idėja, jog vyriausybės ar šešėlinės jėgos reguliariai purškia planetą cheminėmis medžiagomis iš reguliarių keleivinių skrydžių, įsigalėjo 1990-aisiais. Iš pradžių tikintieji teigė, kad purškalai, kurių sudėtyje yra toksiško metalo bario, buvo naudojami populiacijai sumažinti. Pastaraisiais metais pasekėjai išplėtė savo kaltinimus, teigdami, kad „chemtreilai“ naudojami platinant Covid-19, platinant vakcinas, inicijuojant „proto kontrolę“, mažinant gyventojų skaičių arba miglotai skatinant „naują pasaulio tvarką“ (čia).
„Pėdsakai susidaro, kai degančio reaktyvinio kuro vandens garai ir smulkios suodžių dalelės sušąla į ledo kristalus. Esant žemai oro drėgmei, kristalai tiesiog išsisklaido. Esant didesnei drėgmei, jie išlieka ir susidaro matomi garų pėdsakai dideliuose dangaus plotuose. Šie drėgmės skirtumai paaiškina, kodėl kai kurie orlaiviai sukuria garų pėdsakus, o kiti ne. Didelė drėgmė reiškia, kad garų takai gali neišsisklaidyti ilgą laiką ir tapti plonais plunksninių debesų sluoksniais, BBC sakė „Met Office“ meteorologas Aidanas McGivernas (čia).
Nors nėra daug mokslininkų tyrimų, kuriais įrodyta, kad „chemtreilai“ neegzistuoja, tačiau ekspertų darbų, kurie paneigia šią sąmokslo teoriją, galima rasti. Vienas žymiausių jų yra moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ pasirodžiusi publikacija, skirta būtent „chemtreilų“ prigimčiai nustatyti. Straipsnio išvadose teigiama, kad mokslininkams nepavyko surasti įrodymų apie didelio masto chemikalų purškimo iš lėktuvų operacijas, o už lėktuvų pasiliekančius pėdsakus paaiškina klasikiniai fizikos dėsniai (čia).
Straipsnio autoriai patvirtino, kad danguje žmonės dažniau mato susikondensavusių garų pėdsakus paprasčiausiai dėl to, kad pastaruoju metu padaugėjo keleivinių lėktuvų. O tai, kad šie pėdsakai ilgiau išlieka neišsisklaidę, gali būti paaiškinama tuo, kad dėl kintančio klimato, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose pasikeitė sąlygos, todėl vandens garų lašeliai ilgiau išlieka savo būsenoje.