Teiginiai

Joe Bideno valdomos Jungtinės Valstijos ir NATO aljansas bando inicijuoti branduolinį karą ir plataus masto Trečiąjį pasaulinį karą iki Donaldas Trumpas bus paskelbtas prezidentu. NATO ruošiasi karui su Rusija. Vladimiras Putinas yra pasiruošęs taikai, tačiau NATO ir Vakarai tam priešinasi. NATO verslo modelis yra karas.

Verdiktas

Melas. Būtent Rusija yra nepriklausomas valstybes puolanti agresorė, 2008 m. įsiveržusi į Sakartvelą, o 2014 m. bei 2022 m. – į Ukrainą. NATO yra gynybinis aljansas, kurį sudaro savanoriškai į jį įstojusios šalys. NATO tikslas yra kolektyvinė gynyba, o ne agresija ar karų iniciavimas. Be to, būtent Vladimiras Putinas, o ne NATO šalys nuolat grasina branduoline eskalacija kare Ukrainoje. Rusija nėra pasiruošusi taikai, nes nesutinka su jokiomis jai keliamomis taikos derybų sąlygomis.

Melo detektoriaus komentaras

2014 m. vasarį Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainos teritoriją Kryme ir netrukus Rusija nepripažintu referendumu aneksavo pusiasalį. 2022 m. vasarį Rusijos ginkluotosios pajėgos Vladimiro Putino įsakymu pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Dirvą šiam įsiveržimui Rusija ruošė ne vienus metus, savo viešojoje erdvėje nuolat kartodama, kad Ukraina yra žlugusi ar netikra valstybė, kad ji turi būti Rusijos dalis (čia).

Klaidingas įrašas

Istorines knygas mėgstantis V. Putinas turi savitą ir iškreiptą požiūrį į istoriją (čia). Pavyzdžiui, jis mėgsta kartoti, kad Rusiją supa nuolat ją puolantys priešai ir kad Ukraina neturi jokio istorinio pagrindo savarankiškam valstybingumui (čia).

Ir nepaisant to, kad Rusija ne vienus metus ruošėsi pulti Ukrainą, V. Putinas taip pat mėgsta melagingai kartoti, kad tai ne Ukraina, o Vakarai ir NATO kariauja prieš Rusiją. NATO, kaip viena pagrindinių išorinių grėsmių, minima ir Rusijos karinėje doktrinoje (čia). Joje Rusija grėsme laiko būtent NATO plėtrą ir artėjimą prie šalies sienų.

Klaidingas įrašas

Rusijos pamėgti mitai

Dezinformacijos sklaida – vienas pagrindinių Rusijos ginklų, bandant užsitikrinti savo įtaką pasaulyje. Skleisdama melagingą informaciją, Rusija siekia suskaldyti ir destabilizuoti Vakarus bei kenkti demokratijai (čia).

NATO išskiria kelis mitus, kuriais Rusija grindžia savo vykdomą agresiją. Vienas jų, kad Ukrainoje NATO kariauja su Rusija.

„NATO nekariauja su Rusija ir nedalyvauja kare, kurį Rusija vykdo Ukrainoje. NATO remia Ukrainos teisę į savigyną, įtvirtintą JT Chartijoje. Mes nesiekiame konfrontacijos su Rusija. Reaguodami į agresyvius Rusijos veiksmus, toliau stipriname savo atgrasymą ir gynybą, kad neliktų vietos nesusipratimams, jog NATO yra pasirengusi saugoti ir ginti kiekvieną sąjungininką“, – čia rašo Aljansas.

Kiti du Rusijos pamėgti mitai – kad NATO yra agresyvus Aljansas ir kad būtent jis stumia Europą kariauti su Rusija.

„NATO yra gynybinis aljansas. Sąjungininkės bendradarbiauja siekdamos atgrasyti nuo agresijos ir užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi ginti visas sąjungininkes užpuolimo atveju. NATO nesiekia konfrontacijos ir nekelia grėsmės nei Rusijai, nei bet kuriai kitai valstybei. 2008 m. NATO neįsiveržė į Gruziją. Tai padarė Rusija. NATO neįsiveržė į Ukrainą 2014 m. ir vėl 2022 m. Tai padarė Rusija“, – toliau rašo Aljansas.

„Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, nepatirdama jokios grėsmės iš Ukrainos ar kitos Europos šalies. 2014 m. ji neteisėtai aneksavo Krymą ir užgrobė Donecko ir Luhansko teritorijas. O 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, prasidėjo kruviniausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Rusija smogė ligoninėms, mokykloms ir prekybos centrams. Rusija bombarduoja civilinę elektros ir vandens infrastruktūrą. Rusija žudo Ukrainos civilius gyventojus“, – pažymi NATO.

Sakartvelo opozicija

Galiausiai, Kremlius mėgsta kartoti, kad NATO bando apsupti Rusiją.

„Rusija yra didžiausia pasaulio valstybė. Ji beveik dvigubai didesnė už JAV ir Kiniją. 2023 m. balandį prie Aljanso prisijungus Suomijai, NATO sausumos siena su Rusija padidėjo daugiau nei dvigubai. Net ir po Suomijos įstojimo tik 11 proc. Rusijos sausumos sienos yra bendra su NATO šalimis. Niekas neįspraudė Rusijos į kampą. Sunku apsupti šalį, turinčią vienuolika laiko juostų“, – rašo NATO.

Branduoliniai grasinimai ir „taikos“ siekis

Ir Rusija, ir NATO yra branduolinės jėgos. Tačiau būtent Rusija savo branduolinę ginkluotę naudoja kaip svertą, grasindama Aljanso narėms. Paskutinis toks šantažas įvyko lapkritį, kuomet JAV besiginančiai Ukrainai leido naudoti tolimojo nuotolio raketas smogti Rusijos teritorijoje. Rusija iškart pakeitė savo branduolinę doktriną, pridėdama, kad šaliai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę, jei ją remia branduolinės galios.

Kaip teigia JAV analitinis centras „Atlantic Council“, šios pataisos – „naujausias iš daugelio menkai užslėptų branduolinių grasinimų, kuriuos V. Putinas išsakė nuo tada, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą“ (čia). Analitikai taip pat pažymi, kad 2022 m. rugsėjį, rengdamasis aneksuoti keturias iš dalies okupuotas Ukrainos sritis, V. Putinas tiesiogiai paminėjo didžiulį savo šalies branduolinį arsenalą ir pažadėjo ginti Rusijos užkariavimus „visomis turimomis priemonėmis“. „Tai nėra blefas“, – tąkart pareiškė jis.

NATO pasmerkė „neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką ir prievartinius branduolinius signalus, įskaitant paskelbtą branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, kuris demonstruoja strateginio bauginimo poziciją“ (čia).

Iš piršto laužti ir pareiškimai, kad V. Putinas iš tikrųjų siekia taikos ir jam rūpi derybos. Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Tuomet sekė dar trys bevaisiai derybų etapai. Dabar Ukraina siekia, kad derybos vyktų Rusijai patraukus savo karius iš šalies teritorijos, o tuo metu pats V. Putinas tvirtina, kad derėtis galima tik pripažinus užimtas teritorijas Rusijai (čia). Ukraina dabar nusiteikusi nutraukti karą diplomatinėmis priemonėmis dar kitąmet (čia).

Kaip keitėsi Putino požiūris į NATO?

Įdomu tai, kad pačios Rusijos prisijungimo prie NATO klausimas amžių sandūroje buvo svarstomas ir žiniasklaidoje, ir akademiniu lygiu (čia). Be to, ir pats V. Putinas kadaise nėra atmetęs galimybės Rusijai papildyti NATO gretas (čia).

2001 m. V. Putinas, tuomet neseniai pirmąkart išrinktas Rusijos Federacijos prezidentu, net sakė, kad neprieštarauja, jog buvusios Sovietų Sąjungos šalys Lietuva, Latvija ir Estija papildytų NATO gretas (čia). Tiesa, taip jis kalbėjo pabrėždamas netikintis, kad Baltijos šalių prisijungimas kaip nors sustiprins Aljanso saugumą. Tačiau tame pačiame pokalbyje V. Putinas patikino esantis pasiruošęs didinti bendradarbiavimą su NATO. Metais vėliau V. Putinas net sakė nemanantis, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip nors aptemdytų Ukrainos ir Rusijos santykius (čia).

Vladimiras Putinas

Tačiau jau 2007 m., kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje, V. Putinas pareiškė, kad NATO plėtra „yra rimta provokacija, mažinanti abipusio pasitikėjimo lygį. Ir mes turime teisę paklausti: kam yra skirta ši ekspansija?“ (čia). O 2008 m. V. Putinas griežtai pasisakė prieš Ukrainos ir Sakartvelo stojimą į NATO, tikindamas, kad šios šalys nėra savarankiškos valstybės, o Ukrainos teritorija yra „Rusijos dovana“ (čia). Tikėtina, kad V. Putino požiūris pasikeitė po 2003 m. ir 2004 m. Sakartvele ir Ukrainoje vykusių provakarietiškų spalvotųjų revoliucijų.

Kremlius dažnai kartoja naratyvą, kad NATO yra pažadėjusi Rusija nebesiplėsti, tačiau pats Aljansas viešai pažymi, kad tai yra mitas. 1949 m. 12 pirmųjų Aljanso narių pasirašytoje NATO steigimo sutartyje, yra aiški nuostata, atverianti NATO duris „bet kuriai kitai Europos valstybei, galinčiai remti šios sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto erdvės saugumo“.

„Ši nuostata niekada nesikeitė. Nė vienoje NATO sąjungininkių ir Rusijos pasirašytoje sutartyje niekada nebuvo nuostatų, kad NATO negali priimti naujų narių. Sprendimai dėl narystės NATO priimami visų sąjungininkių bendru sutarimu. NATO atvirų durų politikos vadinimas „plėtra“ yra mito dalis. NATO nesiekė naujų narių ir nesiekė „plėstis į rytus“. NATO gerbia kiekvienos valstybės teisę pasirinkti savo kelią. Narystė NATO yra pirmiausia tų šalių, kurios nori prisijungti, sprendimas. Po to NATO sąjungininkės turi apsvarstyti prašymą“, – čia pažymi Aljansas.Šaltiniai

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją