Teiginiai

Ministrė pirmininkė atvirai prisipažino, kad Lietuva toliau siunčia karius į Ukrainą ir juos apmoko.

Verdiktas

Melas. Nuo 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais padėjo reformuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir gynybos institucijas bei surengdavo mokymus Ukrainos kariams Ukrainoje. Tiesioginiuose kariniuose veiksmuose Lietuvos kariuomenė nedalyvavo. Dėl Rusijos invazijos Ukrainos kariai apmokami sąjungininkų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Šiai dienai NATO neketina siųsti instruktorių į Ukrainą ar dalyvauti tiesioginiuose karo veiksmuose.

Melo detektoriaus komentaras

„Šimonytė atvirai pripažįsta, kad seniai siunčia Lietuvos karius į Ukrainą ir seniai juos ten treniruoja!“, – teigiama socialinių tinklų žinutėse.

Vaizdo įrašas yra tikras. Gegužės 31 d. „Bloomberg“ žurnalistė Haslinda Amin ėmė interviu iš ministrės pirmininės Ingridos Šimonytės.

Žurnalistė teigė, kad Lietuva svarsto treniruoti Ukrainos karius Ukrainoje ir paklausė, kodėl Lietuva apie tai galvoja? Ar to paprašė Ukraina?

Premjerės I. Šimonytės atsakymas eteryje nuskambėjo taip:

„Tai jau ne vienerius metus trunkanti praktika, kada mes apmokome Ukrainos karius. Juos apmokėme prieš šią invaziją, nes tarp mūsų karinių pajėgų ir Ukrainos karinių pajėgų vyksta ilgalaikis bendradarbiavimas. Mes juos mokome trečiosiose šalyse, mokome juos Lietuvoje. Jei prireiks, galime juos mokyti Ukrainoje bendradarbiaudami su partnerėmis šalimis, kurios norėtų tai daryti“, – žurnalistei atsakė I. Šimonytė (čia).

Klaidinanti žinutė

Lietuva dar iki 2022 m. treniravo karius Ukrainoje. Nuo 2014 m. Lietuva pradėjo intensyviau remti Ukrainos karines pajėgas ir mūsų šalies kariuomenės ne kartą siuntė instruktorius dalyvauti tarptautinėse Ukrainos karių mokymo programose (čia). Lietuva taip pat suteikė mokymosi galimybių Ukrainos kariams, patardavo strateginiais klausimais ir kitomis karinėmis priemonėmis (čia).

Nuo 2022 m. visa Lietuvos karių mokomoji veikla Ukrainoje sustabdyta prasidėjus Rusijos invazijai.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai rengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius bendruose kursuose Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), 2022 m. paruošta apie 500 karių (čia), 2023 m. parengta apie 2900 karių, o per 2024 metus planuojama parengti 3500 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių (čia).

KAM duomenimis, ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai suma šiuo metu jau viršija milijardą eurų, o karinės paramos vertė sudaro didesnę nei 639 mln. eurų sumą. Per 2024 metus Ukrainai jau suteikta apie 113 mln. eurų paramos, tokią paramos teikimo dinamiką planuojama išlaikyti ir toliau.

NATO karių siuntimas į Ukrainą

Sujudimas dėl karių siuntimą į Ukrainą įvyko po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotos tarptautinės Europos vadovų konferencijos. Joje aptarti būdai, kaip sustiprinti paramą Ukrainai. Konferencijoje E. Macronas pareiškė, kad nėra susitarimo dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau šio klausimo negalima atmesti (čia).

Birželio mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Suomijos prezidentu Aleksandru Stubbu. Žurnalistai paklausė J. Stoltenbergo dėl aljanso instruktorių siuntimo į Ukrainą ir jis atsakė, kad sąjungininkai teikia paramą Ukrainai įvairiais būdais, bet NATO neplanuoja dislokuoti pajėgų Ukrainoje.

„Daugiausia dėmesio skiriame tam, kaip galėtume sukurti tvirtesnę paramos Ukrainai institucionalizuotą sistemą ir kaip nustatyti ir susitarti dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, kad užtikrintume, jog palaikysime Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – žurnalistams atsakė NATO generalinis sekretorius (čia).

Apie sujudimą dėl Lietuvos karių siuntimo į Ukrainą „Melo detektorius“ jau yra rašęs ir anksčiau čia.