Teiginiai
Paryžiaus olimpinės varžybose dopingą vartojanti Simona Biles laimėjo net tris aukso medalius. Su kitų JAV „sportininkų“ dopingo istorijoms situacija identiška.
Verdiktas
Melas. Nors tiesa yra tai, kad S. Biles Paryžiaus olimpinėse žaidynėse laimėjo tris aukso medalius, nėra net jokių įtarimų, kad ji vartojo dopingą ar kitus uždraustus preparatus. Šiose žaidynėse nustatyti keli dopingo vartojimo atvejai, tačiau tarp jų nėra nė vieno JAV sportininko.
Melo detektoriaus komentaras
Olimpinės ir parolimpinės žaidynės septintajame dešimtmetyje sukūrė antidopingo programą. Nuo tada Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ir Tarptautinis parolimpinis komitetas (IPC) nustatė žaidynių antidopingo taisykles, atitinkančias Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) kodeksą.
2019 m. TOK perdavė atsakomybę už antidopingo testų organizavimą ir valdymą olimpinėse žaidynėse specializuotai nepriklausomai institucijai – Tarptautinei testavimo agentūrai (ITA). Ji yra atsakinga už olimpinių žaidynių antidopingo programą (čia).
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo nustatyti keturi sportininkai, kuriems pritaikytos sankcijos dėl antidopingo taisyklių pažeidimo. Pabrėžiama, kad bylos nėra galutinės ir gali būti ginčijamos pirmosios instancijos teismo posėdžių kolegijose arba Sporto arbitražo teisme (čia).
Diskvalifikuoti iš olimpinių žaidynių buvo keturi sportininkai: Irako dziudistas, kurio anabolinių steroidų testas buvo teigiamas savaitę prieš žaidynes; Nigerijos boksininkė, kuriai dieną prieš atidarymo ceremoniją buvo nustatytas teigiamas uždrausto diuretiko testas; Afganistano dziudo sportininkas kurio steroido testas buvo teigiamas varžybose liepos 30 d.; Graikijos šuolininkė su kartimi, kuri buvo diskvalifikuota už „nenormalų analizės rezultatą“ (čia).
Pažymėtina, kad šiuos kelis patvirtintus atvejus reikia palyginti su maždaug 6000 mėginių, kuriuos per žaidynes paėmė ITA.
Nė vienas JAV sportininkas, taip pat ir gimnastė S. Biles, dėl dopingo ar kitų uždraustų preparatų vartojimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebuvo diskvalifikuotas ar kitaip sankcionuotas.
S. Biles dopingo šešėlis persekioja nuo 2016 metais vykusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose ji iškovojo keturis aukso ir viena bronzos medalius.
Po šių žaidynių Rusijos programišiai 2016 m. rugsėjį iš WADA duomenų bazės nutekino S. Biles, tenisininkių Venus Williams ir Serenos Williams bei krepšininkės Elenos Delle Donne medicininius įrašus. Įrašai parodė, kad S. Biles naudojo metilfenidatą – vaistą dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimui (ADHD) gydyti
„Aš sergu ADHD ir nuo vaikystės vartojau vaistus nuo jo“, – viešai pripažino S. Biles (čia).
Be to, S. Biles buvo gavusi Tarptautinės gimnastikos federacijos leidimą vartoti metilfenidatą. Sportininkė taip pat laikėsi WADA reikalavimo pateikti terapinio naudojimo išimtį, kuri leidžia sportininkui, kuriam nustatyta medicininė diagnozė, vartoti draudžiamus vaistus. Be to, medicinos ekspertai teigia, kad metilfenidatas sustiprina neuromediatorių funkciją smegenyse ir todėl nesuteikia S. Biles jokio sportinio pranašumo (čia).
2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse S. Biles pasitraukė iš daugelio rungčių, paaiškindama, kad jai reikia pasirūpinti savo psichine sveikata. Tuomet pasipylė melagienos, kad esą sportininkė iš olimpinių žaidynių pasitraukė, nes Japonijoje draudžiama vartoti vaistus, dėl kurių ji jau turėjo aiškintis. Japonija išties draudžia kai kuriuos vaistus nuo ADHD, tačiau olimpinėse žaidynėse dalyvaujantiems sportininkams taikomos specialios išimtys. Dar svarbiau, kad JAV komanda BBC patikino, kad teiginys apie vaistus yra neteisingas, nes gimnastė jo nevartoja. Kalbėdama Tokijuje po to, kai sijos finale iškovojo bronzą, S. Biles teigė nevartojusi vaistų nuo ADHD nuo 2017 m. (čia).