Teiginiai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išbrauks Baltijos šalis iš NATO, laikydamasis JAV pažado Rusijai nesiplėsti į Rytus.
Verdiktas
Melas. NATO niekada nėra žadėjusi Rusijai nesiplėsti į Rytus. D. Trumpas niekada nėra grasinęs Baltijos šalių narystei NATO. Baltijos šalys yra vienos daugiausiai savo gynybai finansuoti skiriančios Aljanso narės. Nė viena NATO šalis negali būti pašalinta iš Aljanso vienos šalies sprendimu.
Melo detektoriaus komentaras
Likus kelioms dienoms iki sausio 20-ąją įvyko D. Trumpo inauguracija, socialiniuose tinkluose išplito melagiena apie tai, ko D. Trumpas imsis atėjęs į valdžią.
„Paskutinėmis nepatvirtintomis žiniomis, Trumpo sprendimu Baltijos šalys bus išbrauktos iš NATO, sugrįžtant prie labai senų JAV - Rusijos susitarimų, ar pasižadėjimų, kad NATO nesiplės į rytus. Tai galim tik galvoti, kad tai blogas sapnas.
Papildau: kas įvyktų, jei šis blogas sapnas išsipildytų? Ogi nieko. Vieni išsitrauktų savo buvusius komunisto pasus, kiti pasiviešintų kgb sąrašus, ir šalia nezabūtkės tyliai įsisegtų georgijaus juostelę. Ir viskas ir vėl tekėtų laiminga vaga gerovės valstybėje.
Na, nebent išspirtų Cichanūską į savo kūchnią…“, – rašoma viename gausiai išplitusiame įraše.
Ar D. Trumpas žadėjo išbraukti Baltijos šalis iš NATO?
Ne. JAV buvo svarbi karinė Baltijos šalių partnerė dar gerokai iki Joe Bidenas tapo prezidentu. 2018 m., susitikęs su Baltijos šalių lyderiais, JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė remiantis pastangas stiprinti Baltijos šalių NATO sąjungininkių gynybą ir saugumą. Kalba ėjo ne tik apie moralinį palaikymą, bet ir konkrečią finansinę paramą įsigyti šaudmenis ir rengti karius.
Tiesa, nuo to laiko D. Trumpas ne kartą privertė savo partnerius nerimauti dėl JAV pasirengimo juos ginti ar apskritai likti NATO nare. Pavyzdžiui, 2024 m. vasarį D. Trumpas pareiškė, kad skatintų Rusiją daryti „ką tik nori“ bet kuriai NATO šaliai narei, kuri nesilaiko gynybai skiriamų išlaidų gairių. Tąkart jis taip pat patikino, kad išrinktas prezidentu jis nesilaikytų Aljanso pagrindo – kolektyvinės gynybos sąlygos.
Omenyje jis turėjo šalis, kurios savo gynybai neskiria NATO sutartų 2 proc. BVP. Lietuva gynybai šiuo metu skiria daugiau nei 3 proc. ir patenka į daugiausiai gynybai Aljanse skiriančių šalių gretas, kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Graikija.
Nepaisant to, D. Trumpą piktina šalys, finansiškai neprisidedančios prie NATO tiek pat, kiek JAV (apie 3,38 proc. BVP). Jis ketina reikalauti, kad Aljanso narės gynybai skirtų bent 5 proc. BVP. Lietuva, kaip pranešė šalies prezidentas Gitanas Nausėda, yra pasiruošusi pasiekti šį tikslą 2026–2030 metais.
Ar Trumpas galėtų pašalinti Baltijos šalis iš NATO?
Ne. Nors savanoriškas pasitraukimas iš NATO nėra sudėtinga procedūra – pasitraukiančiai šaliai užtenka raštu kreiptis į JAV ir ji galės pasitraukti po metų, – išspyrimas iš Aljanso būtų labiau komplikuotas.
Jį būtų galima įvykdyti pagal Vienos konvencijos nuostatas ir tik tokiu atveju, jei šalis narė pažeistų Aljanso vertybes. Tuomet visos NATO narės vieningai turėtų sutarti išmesti prasižengusią šalį. Iki šiol NATO nėra palikusi nėra viena narė.
Ar NATO žadėjo Rusijai nesiplėsti į Rytus?
Ne. Teiginys, kad NATO kada nors yra žadėjusi Rusijai nesiplėsti į Rytus, – viena mėgstamiausių ir dažniausiai kartojamų Kremliaus dainelių. Tiesą pasakius, Kremlius jį naudoja taip dažnai, kad NATO net yra skyrusi atskirą puslapį paneigti dažniausiai kartojamas Rusijos melagienas, viena iš jų – būtent šis „pažadas“.
„Nors dokumentai rodo, kad pradiniame diskusijų apie Vokietijos suvienijimą etape JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris ir jo kolega iš Vakarų Vokietijos Hansas-Dietrichas Genscheris 1990 m. tarpusavyje ir su Sovietų Sąjungos vadovais svarstė tokią idėją, tačiau diplomatinės derybos greitai pasistūmėjo į priekį ir šios idėjos buvo atsisakyta“, – viešai skelbia NATO.
Aljansas pažymi, kad NATO steigimo sutartyje, kurią 1949 m. pasirašė 12 pirmųjų narių ir visos vėliau prisijungusios šalys, yra aiški nuostata, atverianti NATO duris „bet kuriai kitai Europos valstybei, galinčiai remti šios sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto erdvės saugumo“.
„Ši nuostata niekada nesikeitė. Nė vienoje NATO sąjungininkių ir Rusijos pasirašytoje sutartyje niekada nebuvo nuostatų, kad NATO negali priimti naujų narių. Sprendimai dėl narystės NATO priimami visų sąjungininkių bendru sutarimu“, – rašoma Aljanso puslapyje.
Šaltiniai
Trump White House. „President Donald J. Trump’s Support for Estonia, Latvia, and Lithuania“. 2018 m. balandžio 3 d.
Sullivan, Kate. „Trump says he would encourage Russia to ’do whatever the hell they want’ to any NATO country that doesn’t pay enough“. 2024 m. vasario 10 d.
NATO. „Defence expenditures and NATO’s 2% guideline“. 2024 m. birželio 18 d.
Reuben, Anthony. „How much do Nato members spend on defence?“ 2024 m. liepos 10 d.
Reuters. „Trump’s US election win may bring NATO members’ defense spending back into focus“. 2024 m. lapkričio 6 d.
„Financial Times“ autorių kolektyvas. „Trump wants 5% Nato defence spending target, Europe told“. 2024 m. gruodžio 20 d.
ELTA autorių kolektyvas. „Nausėda: sutarėme 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP“. 2025 m. sausio 17 d.
Sari, Aurel. „Can Turkey be Expelled from NATO? It’s Legally Possible, Whether or Not Politically Prudent“. 2019 m. spalio 15 d.
NATO. „Setting the record straight. De-bunking Russian disinformation on NATO“. 2024 m. spalio 24 d.
