Teiginiai
Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje užkoduotos slaptos satanistinės žinutės, pavyzdžiui, riterio su žvilgančiais šarvais figūra rankose neša auką šėtono garbintojams – suvystytą kūdikį.
Verdiktas
Melas. Yra kelios versijos, nusakančios, ką simbolizuoja sidabrinis raitelis, pasirodęs atidarymo ceremonijoje, tačiau nė viena iš jų nepalaiko Rusijos propagandos paskleistos satanistinės versijos. Skirtingi šaltiniai sieja raitelį su Senos upėje gyvenusia keltų deive Sekvaną, o personažo įvaizdį kūrusi dizainerė pasakojo įkvėpimo sėmusis iš Žanos d’Ark. Raitelio rankose laikomas baltos medžiagos gabalas yra olimpinio komiteto vėliava.
Melo detektoriaus komentaras
Vienas įspūdingiausių Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo personažų – sidabriniais šarvus primenančiais drabužiais apsirengęs karys. Jo vaidmuo šventės metu buvo nešti olimpinio komiteto vėliavą, tačiau šis veiksmas Rusijos propagandą skleidžiančiuose kanaluose interpretuotas visiškai kitaip, siekiant sumenkinti įspūdingą renginį ir sugadinti Vakarų reputaciją.
Pavyzdžiui, Maskvos regiono naujienas skelbiančioje interneto svetainėje „Лента новостей Подмосковья“ olimpinių žaidynių atidarymas pavadintas „Šėtono garbinimo puota“.
„Prancūzijos socialiniuose tinkluose aktyviai aptarinėjama teorija, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos finalas yra užslėpta auka. Šis momentas galėtų būti aiškinamas taip:1 - Apokalipsės baltasis riteris atneša vaiko kūno auką.2. Jis įteikia jį pareigūnams, kunigams, mirties kūrėjams, kurie priima jį kaip aukos simbolį.3. Vaikas perduriamas Baalo garbei. Viskas, kas lieka, yra jo vystyklai“, – rašoma portale. Vėliau ta pati versija perpublikuota socialiniuose tinkluose.
Tačiau svarbu yra tai, kad šį atidarymo ceremonijos momentą kaip kūdikio auką interpretuoja tik Rusijos propaganda. Nei renginio organizatoriai, kūrėjai, nei kiti autoritetingi asmenys šios versijos neišsakė.
Kaip aiškinama prancūzų žurnale „Le Parisien“, paslaptingo raitelio personažą sukūrė Prancūzijos mados dizainerė Jeanne Friot ir menininkas Robertas Mercier. Sidabru švytinti būtybė simbolizuoja olimpinę dvasią ir keltų deivę Sekvaną, kuri gyveno Senos upėje ir yra laikoma pasipriešinimo simboliu (čia).
Kartu su „Balenciaga“ ir „APC“ dirbusi jauna dizainerė J. Friot taip pat aiškino, kad ją įkvėpė Žanos d’Ark asmenybė. Būtybės išvaizdą dizainerė kūrė panaudodama senus odinius diržus ir kartu su kolega menininku R. Mercier nudažydama visas detales sidabro srityje (čia).
Netiesa ir tai, kad karys rankose neša auką – kūdikį, kuris vėliau nužudomas. Iškilmių metu raitelio personažui patikėta atgabenti olimpinio komiteto vėliavą, taigi, jo rankose matoma sulakstyta balta vėliava, o ne kūdikio simbolis.
Olimpinio komiteto vėliava pasaulį išvydo dar 1914 m. Jos dizainą sukūrė prancūzų pedagogas Pierre’as baronas de Coubertinas, kuris sukūrė ir šiuolaikinį olimpinį judėjimą. Vėliavą puošia 5 spalvoti vienas su kitu susijungę žiedai. Pasakojama, kad P. baronas de Coubertinas tokį dizainą rado ant senovinio Delfų (Graikija) aukuro.
Pasak P. Coubertino, penki žiedai simbolizavo „penkias pasaulio dalis“, kuriose veikė olimpinis judėjimas. Tačiau, priešingai populiariam įsitikinimui, žiedų spalvos nesusijusios su konkrečiais žemynais. Šios penkios spalvos ir balta spalva buvo pasirinktos todėl, kad į jas įėjo visų tuo metu, kai buvo kuriama olimpinė vėliava, egzistavusių nacionalinių vėliavų spalvos (čia).
