Teiginiai
Atšilimas nevyksta, nes pirmosiomis gruodžio dienomis Europą padengė net 60 proc. sniego.
Verdiktas
Melas. Iškritęs sniegas yra oro, o ne šylančio klimato reiškinys. Oras apibūdina trumpalaikius atmosferos pokyčius, o klimatas apibūdina atmosferos pokyčius per ilgesnį laikotarpį – 30 ir daugiau metų. Todėl Europoje gali iškristi sniegas ir nukristi temperatūra, bet šiuolaikinės žiemos nėra tokios atšiaurios kaip prieš 30 – 50 metų dėl šylančio klimato.
Melo detektoriaus komentaras
Pirmosiomis žiemos dienomis sniegas, kaip teigiama, nuklojo net 60 proc. Europos žemyno (čia). Tačiau gausus sniegas neliudija, kad pavyko sustabdyti klimato atšilimą. Svarbu atskirti du painiojamus reiškinius – orą ir klimatą.
Orai yra trumpalaikės, kelių dienų žemutinės atmosferos sąlygos, pavyzdžiui, kritulių kiekis, temperatūra, vėjo kryptis ir t.t. Šios sąlygos nulemia, ar sninga, ar šilta, ar šalta, ar debesuota ir t.t. Klimatas, kita vertus, apibrėžia atmosferos pokyčius per ilgesnį, 30 metų ir daugiau, laikotarpį (čia).
Anot VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo Doc. Dr. Gintauto Stankūnavičiaus, orai žiemos laikotarpiu Europoje priklauso ne nuo vidutinių metinių terminių sąlygų tiek globaliu, tiek regioniniu mastu, o nuo didelio masto atmosferos cirkuliacijos fazių.
„Viena iš tokių fazių yra Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO). Spalį ir lapkritį NAO fazė buvo neigiama, o tai reiškia (vidutiniškai) silpną jūrinių oro masių pernašą iš vandenyno į Europą, o lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje tos neigiamos fazės amplitudė dar padidėjo. Tai jau susiję su vyraujančia atvirkštine pernaša nuo žemyno link vandenyno ir lemia poliarinių kontinentinių ir jūrinių arktinių oro masių įsiveržimus į Europą, kurios šiuo metų laiku yra daug vėsesnės už tipišką jūrinį poliarinį orą“, – teigia Doc. Dr. Gintautas Stankūnavičius.
„Dar vienas cirkuliacijos režimas, tačiau jau didesnio (pusrutulio) masto vadinamas Arkties osciliacija (AO). Kai AO fazė teigiama ir stipri – dėl jūrinių oro masių poveikio orai Šiaurės ir Vidurio Europoje paprastai būna šiltesni ir drėgnesni, nei įprastai, arba bent susidaro maža stiprių šalčių tikimybė. Kai įsivyrauja stipri neigiama AO fazė, kaip ir nutiko lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, šaltas poliarinių platumų oras iš Arkties baseino dažniau pasiekia vidutines ir net subtropines žemynų platumas“, – „Melo detektoriui“ pasakojo Doc. Dr. Gintautas Stankūnavičius.
Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo Doc. Dr. Gintauto Stankūnavičiaus, Tiek AO, tiek NAO yra giminingi procesai, tačiau pastarasis laikomas regioniniu.
„Kai jie veikia kartu, t. y. abu yra stiprioje to paties ženklo fazėje, pavyzdžiui, neigiamoje, tai šaltų oro masių poveikis Europoje būna stipresnis. Tokios sąlygos būtent buvo vyraujančios per pastarąsias tris savaites. Tiesa, visuotinio atšilimo niekas neatšaukė ir, greičiausiai, tokios pat atmosferos cirkuliacijos sąlygos prieš 3 - 5 ar daugiau dešimtmečių lemtų (žymiai) atšiauresnius orus Lietuvoje ir Europoje“, – teigia Doc. Dr. Gintautas Stankūnavičius.
Todėl net iškritus daugiau sniego tai nenurodo, kad klimatas pradėjo atšalti, nes orai gali būti įvairūs. Tereikia prisiminti šių metų pradžią, kai Europos slidinėjimo kurortai visiškai arba iš dalies užsidarė dėl sniego trūkumo ir aukštos temperatūros (čia), o žiemos Europoje vidutiniškai darosi vis šiltesnės (čia).
Pasaulyje vidutinė oro temperatūra toliau kyla ir manoma, kad 2023 m. bus šilčiausi užfiksuoti metai Duomenys iki spalio pabaigos rodo, kad šie metai buvo maždaug 1,40 laipsnio Celsijaus (su ±0,12 °C neapibrėžtumo paklaida) aukštesni už prieš industrinį 1850-1900 m. laikotarpį (čia).
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologo Gyčio Valaikos, žmonės daro didelę klaidą, nes nedidelę Lietuvą ar Europą prilygina kone visam pasauliui ir taip padaro klaidingas išvadas (esą jei Lietuvoje/Europoje šalta ir daug sniego, tai visas pasaulis šąla).
„Priminsiu, jog Europos plotas sudaro vos 2 procentus visos planetos ploto arba apie 7 proc. Žemės sausumos ploto“, – teigia meteorologas Gytis Valaika.
- Šaltiniai
- Climatebook.gr: The snow cover in Europe and the Balkans at the end of November 2023
- Weather or Climate ... What's the Difference?
- Climate change: Europe emerges from second warmest winter on record
- European winter resorts struggle with no snow and warm weather
- 2023 shatters climate records, with major impacts
- VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo Doc. Dr. Gintauto Stankūnavičiaus komentaras el. paštu 2023-12-15
- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologo Gyčio Valaikos komentaras el. paštu 2023-12-14