Teiginiai
Palmių aliejus yra ypatingai pavojingas jūsų sveikatai.
Verdiktas
Melas. Pripažįstama, kad natūralus palmių aliejus sveikatai ne tik kad nekenkia, tačiau pagerina žmonių savijautą. Rafinuotas arba perdirbtas palmių aliejus yra geresnis už kai kurias alternatyvas, ir nors jis nėra naudingas sveikatai, tačiau tikrai nėra ir ypatingai pavojingas.
Melo detektoriaus komentaras
Palmių aliejus išgaunamas iš mėsingų aliejinių palmių vaisių. Nerafinuotas palmių aliejus dėl savo rausvai oranžinės spalvos vadinamas raudonuoju palmių aliejumi. Rafinuotas palmių aliejus yra apdorojamas keliais etapais, kad įgautų neutralią spalvą ir skonį. Jis plačiau naudojamas maisto gamyboje arba masinės gamybos maisto produktų kepimui.
Palmių aliejus yra 100% riebalų, iš kurių pusė yra sočiųjų. Jame taip pat yra vitamino E. Raudonajame palmių aliejuje yra antioksidantų, vadinamų karotenoidais, kuriuos žmogaus kūnas gali paversti vitaminu A. Palmių aliejus susijęs su keliais privalumais sveikatai. Jis padeda apsaugoti smegenų funkciją, sumažinti širdies ligų rizikos veiksnius, pagerinti vitamino A būklę (čia).
Palmių aliejus gali turėti tam tikros naudos sveikatai, „priklausomai nuo to, kaip jis apdorojamas“, – teigia Megan Wroe, sveikatingumo vadovė ir registruota dietologė St. Jude medicinos centre Pietų Kalifornijoje. Jos teigimu, rafinuotas palmių aliejus turi daug sočiųjų riebalų ir kalorijų, todėl jį reikia vartoti saikingai. „Tačiau jis tikrai gali būti naudojamas kaip sveikos mitybos dalis ribotais kiekiais“, - sako M. Wroe. Palmių aliejus yra 50% sočiųjų riebalų, o tai yra yra 7 gramai sočiųjų riebalų viename šaukšte, sako mitybos specialistė Nichole Dandrea-Russert. Tokio tipo riebalai siejami su uždegimu, diabetu, širdies ligomis ir virškinimo trakto problemomis (čia).
Palyginti su kitais aliejais, palmių aliejuje yra gana daug sočiųjų riebalų. Tai beveik 50% sočiųjų riebalų, o, pavyzdžiui, alyvuogių aliejuje – apie 14%. Tačiau pažymėtina, kad palmių aliejus greičiausiai yra sveikesnis nei sviestas, bet mažiau sveikas širdžiai nei alyvuogių aliejus ir kiti aliejai, kurie kambario temperatūroje yra skysti (čia).
Mokslininkai yra atlikę tyrimų, kuriuose aiškinosi, kokią įtaką palmių aliejus turi širdies veiklai. Vieno tyrimo išvadose konstatuojama, kad „palmitino rūgštis, pagrindinė palmių aliejaus sočiųjų riebalų rūgštis, turi panašų poveikį lipidų profiliui, kaip ir šiuo metu rekomenduojama mononesočiųjų riebalų oleino rūgštis. Be to, palmių aliejuje taip pat yra oleino ir linolo rūgščių bei vitamino E tokotrienolių, kurie yra galingi antioksidantai ir taip pat slopina cholesterolio sintezę“. Todėl tyrimo autoriai laikosi nuomonės, kad palmių aliejus, vartojamas kaip maisto riebalai, kaip sveikos subalansuotos mitybos dalis, nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos (čia).
Kitoje apžvalgoje teigiama, kad „apie palmių aliejų ir sveikatą nerasta jokių tvirtų įrodymų, siejančių palmių aliejaus vartojimą su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tiesą sakant, vienas iš apžvelgtų tyrimų parodė, kad per didelis kitų maistinių sočiųjų riebalų šaltinių, tokių kaip raudona mėsa ir pieno produktai, vartojimas kartu su fizinio aktyvumo stoka ir kitais gyvenimo būdo veiksniais turi didesnę įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms nei palmių aliejaus vartojimas. Tai reiškia, kad palmių aliejų galima saugiai vartoti laikantis gerai subalansuotos mitybos.“ (čia).
Europos maisto saugos tarnyba prieš kone dešimtmetį buvo įspėjusi apie palmių ir kitų augalinių aliejų keliamą pavojų sveikatai (čia). Didžiausią susirūpinimą kėlė tai, kad didžiausias glicidilo riebalų rūgščių esterių (GE), taip pat 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 2-monochlorpropandiolio (2-MCPD) kiekis buvo nustatytas palmių aliejuje ir palmių riebaluose. Šios medžiagos susidaro perdirbant maistą, ypač rafinuojant augalinius aliejus aukštoje temperatūroje (apie 200°C). Tačiau sykiu konstatuota, kad GE kiekis palmių aliejuje ir riebaluose 2010–2015 m. sumažėjo perpus dėl gamintojų savanoriškų priemonių. Dėl to labai sumažėjo šių medžiagų poveikis vartotojams (čia).
