Teiginiai


JAV Laisvės statula vaizduoja senovės graikų tamsos, raganysčių ir košmarų deivę Hekatę (ČIA).

Verdiktas


Šiaurės Amerikos simboliu tapusi Laisvės statula yra senovės romėnų deivės Libertos personifikacija. Statula simbolizuoja laisvę ir nepriklausomybę, nušviečiančią visą pasaulį. Šis kūrinys nėra susijęs su senovės graikų deive Hekate.

Melo detektoriaus komentaras


Socialiniuose tinkluose rusų kalba išplatinta žinutė apie tai, kad Laisvės statula esą vaizduoja senovės graikų tamsos, raganysčių ir košmarų deivę Hekatę sulaukė ir vartotojų iš Lietuvos dėmesio. Joje toks teiginys grindžiamas Laisvės statulos panašumu į šios deivės atvaizdus, tačiau daugiau jokių įrodymų nepateikiama. Be to, ši žinutė sutampa ir su Kremliaus propagandos tematine linija, kur Vakarų pasaulis siejamas su tamsa, blogiu, nedorais dalykais.

Klaidinanti žinutė

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Laisvės statula primena šios senovės graikų deivės atvaizdus dėl galvą juosiančios spyglių karūnos ir kai kada laikomo fakelo, šaltiniai jos kilmę aiškina visai kitaip.

Laisvės statula, kurios tikrasis pavadinimas yra „Laisvė, apšviečianti pasaulį“, Niujorke iškilo kaip Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystės simbolis. Idėja sukurti statulą kilo 1865 m. prancūzų istorikui Édouardui René de Laboulaye. Tuo metu JAV vykęs pilietinis karas ėjo į pabaigą ir skulptūra prancūzai nusprendė pažymėti JAV pergalę, šiai sukūrus demokratiją. Sukurti įspūdingą kūrinį patikėta skulptoriui Fredericui-Auguste Bartholdi. Jis iš kalto vario lakštų pagamino pačią skulptūrą, o Eifelio bokšto autorius Alexandre-Gustave Eiffelis sukūrė jos plieninį karkasą.

Kolosų kūrimas F. A. Bartholdi domino dar iki sukuriant Laisvės statulą. Jis buvo susipažinęs su klasikiniais tokių skulptūrų pavyzdžiais, pavyzdžiui, Rodo kolosu – gigantiška skulptūra, vaizdavusia graikų saulės dievą Heliją, kurią maždaug 226 m. pr. m. e. sunaikino žemės drebėjimas. Tačiau, kaip apibrėžė pats skulptorius, „su didžiausiu atidumu“ jis studijavo Senovės Egipto skulptūrą. Maždaug 1856 m. F. A. Bartholdi viešėjo Egipte, kur jį sužavėjo Memnono kolosai – dvi Amenhotepą III vaizduojančios maždaug 21 metro aukščio statulos.

Skulptorių taip smarkiai sudomino egiptiečių skulptūros, kad 1868 m. jis grįžo atgal į Egiptą, o 1869 m. pats pasiūlė savo koloso idėją šalies tuometinei valdžiai. F. A. Bartholdi sugalvotas kolosas turėjo pažymėti pabaigtas Sueco kanalo – trumpiausio kelio, sujungusio Viduržemio ir Raudonąją jūras, o tuo pačiu priartinusią Europą prie Azijos – statybas. Skulptorius pasiūlė koloso idėją, įkvėptą Egipto piemenaitės atvaizdo. Eskize skulptūra įgavusi moters, apsirengusios tipiniais piemenaitės drabužiais, išvaizdą, persimainantį į dievaitės atvaizdą, pakeltoje rankoje išdidžiai laikančios fakelą, kuris turėjo atlikti švyturio funkciją (ČIA). Eskizas pavadintas „Egiptas neša šviesą į Aziją“, o kolosą siūlyta pastatyti Sueco kanalo viduryje ant didelio postamento.

Vis dėlto, Egiptas skulptoriaus sumanymą atmetė dėl didelių skulptūros kūrimo kaštų, tačiau Egipto piemenaitės eskizas vėliau buvo transformuotas, kol įgavo senovės romėnų deivės Libertos bruožų. Ši deivė romėnams simbolizavo laisvę, taigi, atspindėjo tas pačias vertybes, kurias norėta perteikti kolose, iš Prancūzijos nugabentame į JAV.

F. A. Bartholdi į savo kūrinį įpynė daug simbolizmo, pavyzdžiui, jos spyglių karūna vaizduoja saulę, sklindančią į septynis vandenynus ir septynis žemynus. Tokiu būdu įamžinamas statulos pavadinimas – „Laisvė, apšviečianti pasaulį“. Ant knygos, kurią vienoje rankoje laiko statula, romėniškais skaitmenimis įrašytas skaičius 1776 – tokiu būdu pažymėta JAV nepriklausomybės deklaracijos priėmimo diena. Prie statulos kojų numesta sutraukyta grandinė vaizduoja vergovės pabaigą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją