2021.01.07 18:55

Tvirtina, kad vakcina nuo COVID-19 pagaminta iš negimusių kūdikių audinių, o tėvai tokiems tyrimams kruopščiai atrenkami. Tai – melas

www.DELFI.lt

FOTO: AP/Scanpix

Pradėjus skiepijimą nuo COVID-19 iki šiol vienintele patvirtinta farmacijos milžinių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo klaidinančios žinutės skiepų tema. „Facebook“ patalpintoje žinutėje akcentuojamas vakcinos „nemoralumas“ dėl jų gamybai neva naudojamų negimusių kūdikių audinių. Tokiu būdu, pasitelkiant dezinformaciją, siekiama atkreipti religingų skaitytojų dėmesį ir atgrasyti juos nuo skiepijimosi.

Socialiniame tinkle paviešinta žinutė su šokiruojančia žmogaus embriono nuotrauka. Žinutės autorius tvirtina, kad, nors daugelis šiuo metu naudojamų vakcinų jau yra etiškos, gaminamos iš dirbtinių medžiagų, vakcina nuo naujojo koronaviruso dėl skubos buvo pagaminta iš negimusių kūdikių audinių.

„Tai ne atsitiktinai mirę vaikučiai - tokiems tyrimams donorai yra kruopščiai atrenkami - patikrinami tėvai (kad neturėtų genetinių ligų ir neįneštų šalutinių efektų vakcinai), patikrinami ir patys kūdikėliai. Po to jie abortuojami, užšaldomi, o jų audiniai naudojami vakcinos kūrimui“, - žinutėje tvirtina jos autorius.

Taip pat pranešime akcentuojama miglota Vatikano pozicija vakcinų klausimu, aptariama paskelbta nota, kurioje katalikams suteikiama galimybė patiems pasirinkti – skiepytis jiems tokia vakcina ar ne. Tačiau religingi žmonės, vis dėlto, perspėjami, kad tokiu būdu pagamintas skiepas „yra tam tikro laipsnio bendradarbiavimas su blogiu“.

Žinutės autorius teigia pasigendąs aiškesnio Vatikano požiūrio į „nemoralią“ vakciną, nes dabartinis tėra „dar vienas pjūvis peiliu per tikinčiųjų vienybę“.

Tačiau šiame pranešime, turėjusiame atgrasyti katalikus nuo skiepijimosi, gausu klaidinančios informacijos ir neteisingų formuluočių.

Vakcina nuo COVID-19 nėra pagaminta „iš negimusių kūdikių audinių“

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 savo sudėtyje neturi jokių negimusių kūdikių audinių. Vakcinos gamybos procese šie žmogiškosios kilmės ingredientai nebuvo naudojami, taigi, ir į skiepijamo žmogaus kūną nepatenka. Tai – dažnai prieš skiepus nusiteikusių asmenų kartojamas mitas, sukurtas neįsigilinus į vakcinų kūrimo procesą.

Vis dėlto, kalbant apie vakcinas dažnai sutinkamas HEK 293 pavadinimas. Tai – ląstelių linija, išvesta panaudojus 1973 metais aborto metu pašalinto vaisiaus audinius. Ši ląstelių linija buvo pasitelkta „Pfizer“ ir „Moderna“ kuriamoms vakcinoms testuoti tam, kad įsitikinti vakcinų veiksmingumu – parodyti, kaip ląstelė priima mRNR vakciną tam, kad sukurtų SARS-Cov-2 spyglio baltymą. Vis dėlto, ląstelių linija buvo panaudota tik atliekant testus, tačiau vakcinos gamybos procesas buvo visiškai etiškas ir žmogiškos kilmės ląstelių linijos į jį neįtrauktos.

Svarbu pabrėžti tai, kad vakcinų testavimui nebuvo naudojami jokie pastaruoju metu abortų metu pašalintų vaisių audiniai. Ląstelių linijos kultivuojamos dirbtiniu būdu ir žmogiškos prigimties yra tik jų pradas – prieš kelis dešimtmečius atlikto aborto metu pašalinto vaisiaus ląstelės.

Normaliomis sąlygomis ląstelė turi tik tam tikrą dalijimųsi skaičių, tačiau jaunam kanadiečių podoktorantui Frankui Grahamui, kuris 1973 metais atliko eksperimentus Leideno mieste, Nyderlanduose, pavyko modifikuoti ląsteles taip, kad jos galėtų dalytis neribotą skaičių kartų, taigi, tam tikra prasme pasiekti nemirtingumą, todėl tos pačios ląstelės mokslo labui naudojamos iki šiol.

Abortai buvo atlikti ne farmacijos tikslams

Klaidinančios žinutės autorius klysta ir teigdamas, kad „tokiems tyrimams donorai yra kruopščiai atrenkami“, kad „tai ne atsitiktinai mirę vaikučiai“. Visų pirma, skiepų pramonėje naudojamos tik prieš tai jau minėtos ląstelių linijos, kurioms kultivuoti nereikia naujų žmogiškų audinių. Vienintelis su šia ląstelių linija susijęs abortas vykdytas praėjusiame amžiuje ir jokie naujų audinių reikalaujantys tyrimai neatliekami, kaip ir donorai jiems neieškomi.

Visų antra, kalbant apie HEK 293 ląstelių liniją, pašalinto vaisiaus tėvystė apskritai nėra aiški. Žinoma tik tai, kad eksperimentams buvo panaudoti sveiko moteriškos lyties vaisiaus audiniai, taip pat, kad abortas buvo atliktas ne mokslo ir ne farmacijos tikslams.

Žiniasklaidai dabar jau Kanados McMasterio universiteto profesorius emeritas F. Grahamas pasakojo, kad iki 1984 metų abortai Nyderlanduose buvo nelegalūs, išskyrus atvejus, kai tik tokiu būdu buvo įmanoma išsaugoti motinos gyvybę. „Todėl aš visada maniau, kad HEK ląstelės, kurias naudojo Leideno laboratorija, turėjo būti gautos iš terapeutinio aborto“, – komentavo F. Grahamas.

Neteisingas ir žinutės autoriaus teiginys, esą dauguma šiais laikais gaminamų vakcinų yra kuriamos nenaudojant žmogiškos prigimties medžiagų. HEK 293 ląstelių linija, kaip ir kita ląstelių linija – PER.C6, iki šiol naudojamos vakcinų gamybos tikslams, kai nėra kito pasirinkimo.

Vien COVID-19 vakcinai sukurti HEK 293 ląstelių liniją pasitelkė Oksfordo universiteto „AstraZeneca“, Kinijos – „CanSino Biologics“, Rusijos „Gamaleya“ institutas ir keletas kitų vakcinų gamintojų, kuriančių vadinamąsias virusinio vektoriaus tipo vakcinas. Šios vakcinos kuriamos įdedant genus, sukuriančius imunitetą naujajam koronavirusui, į nekenksmingą virusą. Tada nauja viruso kombinacija auginama HEK 293 ląstelėse.

Ši ląstelių kultūra taip pat naudojama gaminant įprastas susilpninto viruso vakcinas, kai nukenksmintas ir užkrėsti žmogaus nebegalintis virusas auginamas ląstelėse. Vėliau virusai kelis kartus valomi tam, kad būtų pašalintos ląstelių kultūros dalelės. Taigi, net kai ląstelių linijos pasitelkiamos vakcinos gamybos procese beveik nėra tikimybės kad galutiniame produkte liktų žmogiškosios prigimties dalelių.

Dėl etinių sumetimų vakcinoms gaminti stengiamasi pasitelkti ne žmogiškos prigimties ląsteles, tokiu atveju virusai auginami kiaušinyje ar gyvūnų ląstelėse, tačiau pandemijos sąlygomis ypatingai svarbu sukurti vakciną kaip įmanoma greičiau ir kaip įmanoma veiksmingesnę, todėl čia svarbų vaidmenį atlieka žmogiškos prigimties ląstelių linijos – jų naudojimas paspartina vakcinos kūrimo procesą ir užtikrina vakcinos tinkamumą žmonėms.

„Melo detektoriaus“ vertinimu, socialiniuose tinkluose išplatintas pranešimas, kuriame tvirtinama, esą „BioNTech“ ir Pfizer“ vakcina pagaminta iš negimusių kūdikių audinių, taip pat kitos detalės, kuriomis apibūdinamas vakcinų gamybos procesas, pasitelkiant žmogiškos prigimties ląsteles, yra klaidinantis. Nors daliai žmonių sunku nuspręsti, ar etiška skiepytis vakcina, kuriai išrasti prireikė pasitelkti žmogiškos prigimties ląstelių liniją, „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos gamybos procese šios ląstelių linijos nebuvo naudojamos.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)