Taisymas 11.05: pakeistas straipsnio pavadinimas ir tikrinamo teiginio formuluotė (iš „druskoje esantis fluoras ir jodas kenkia sveikatai“ į „vartojant druską, kurioje jau yra jodo ir fluoro, galima pakenkti skydliaukei“) tiksliau atspindi „Facebook“ įrašo autorės perspėjimą dėl jodo ir fluoro derinio vartojimo. Pakeistas įrašo vertinimas iš „manipuliacijos“ į „tiesa“, pašalinta citata ir pridėta papildoma informacija apie fluorido poveikį skydliaukei.
Teiginiai
Vartojant druską, kurioje jau yra jodo ir fluoro, gali pakenkti skydliaukei.
Verdiktas
Tiesa. Tiek jodas, tiek ir fluoras į organizmą dažnai patenka neorganinių druskų (jodidų ir fluoridų) pavidalu. Jodas reikalingas dėl skydliaukės ligų profilaktikos ir prevencijos, o fluoras – dėl dantų karieso problemų ir kaulų sistemos sveikatos. Tačiau fluoro pridėjimas gali turėti priešingą poveikį, nes fluoras trukdo jodo absorbcijai.
Melo detektoriaus komentaras
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. Jis dalyvauja vystantis nerviniam audiniui žmogaus embrione. Jodas reikalingas, kad normaliai funkcionuotų skydliaukė ir būtų pagamintas reikiamas hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, kiekis, todėl žmogaus organizmas jodo nedideliais kiekiais turi gauti kasdien (čia).
Maždaug nuo 1920 m. druskos jodavimas vis dažniau ir sėkmingiau taikomas siekiant išvengti jodo trūkumo ligų. Joduota druska – tai druska, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis natrio jodido arba kalio jodido. Druska pasirinkta dėl to, nes druską vartoja beveik visi pasaulio gyventojai, todėl tai idealus būdas tiekti jodą populiacijoms (čia).
Druskoje ir dantų priežiūros produktuose esantis fluoras yra fluoridas (fluoras randamas ne grynu pavidalu, o įvairiuose mineraluose ir cheminiuose junginiuose). Įrodyta, kad fluoras labai svarbus gerai dantų sveikatai ir tapo neatsiejama ir natūralia šiuolaikinės dantų priežiūros dalimi. Fluorido vartojimas iš esmės prisidėjo prie to, kad šiuolaikinėje visuomenėje labai sumažėjo dantų ėduonies problemų (čia).
Pirmą kartą fluoriduoti žmonėms vartoti skirtą buitinę druską pradėta 1955 m. Šveicarijoje. Kodėl pasirinkta druska? Taip nuspręsta po sėkmingos druskos jodavimo kampanijos. Fluoruota druska, kaip ir joduota druska, yra pigi ir veiksminga ligų prevencijos priemonė. Pavyzdžiui, 1986-1992 m. Jamaikoje, Kosta Rikoje, Meksikoje ir Urugvajuje druskos fluoravimas buvo įvestas visoje šalyje. Šiose šalyse gauti rezultatai rodo, kad ženkliai sumažėjo dantų ėduonies paplitimas (čia).
Anot mokslinių tyrimų, fluorido poveikis gali prisidėti prie jodo trūkumo ir pakenkti skydliaukei. Didesnės fluorido koncentracijos gali sukelti hormonų pokyčius, pavyzdžiui, padidinti TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) lygį. Tyrimai rodo, kad didesnis fluorido kiekis gali šiek tiek pakelti TSH lygį žmonėms, kuriems trūksta jodo. Moksliniai rezultatai skatina tolesnius tyrimus apie fluorido ir jodido poveikį (čia).
Sveikatos problemų priežastimi gali būti ne tik jodo ir fluoro trūkumas, bet ir jų perteklius. Pavyzdžiui, gydant širdies ligas ar turint skydliaukės problemų ir vartojant daug jodo turinčius preparatus galima jo perdozuoti. Bet vienu atveju jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejausti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu. Taip pat fluoridas turėtų būti vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, nes per didelis kiekis irgi gali pažeisti dantis. Dėl šių priežasčių reikėtų pasitarti su gydytoju dėl druskos vartojimo su fluoridu ar jodidu.
