Iš Lietuvos politikų – perspėjimas Sakartvelui

Sakartvelas – vėl neramumų įkarštyje, mat šalies parlamentas trečiadienį balsavo dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, sukėlusio masinius protestus gatvėse ir susirūpinimą, kad jis pakirs Tbilisio siekius įstoti į Europos Sąjungą. Persvarstyti planus priimti minėtą įstatymą Sakartvelo valdžią ragina tiek Europos, tiek Lietuvos lyderiai.

Kaip jau buvo skelbta, į gatves Sakartvele, protestuodami prieš, jų įsitikinimu, prorusiško įstatymo priėmimą, išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

Prieš tai parlamentas po pirmojo svarstymo priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą. Jis numato, kad organizacijos, kurios ne mažiau kaip 20 proc. savo lėšų gauna iš užsienio, turi užsiregistruoti institucijose. Per ginčus dėl įstatymo parlamente net buvo kilusios muštynės.

Kritikai įžvelgia paraleles su „užsienio agentų“ įstatymu Rusijoje, kuris tenykštėms institucijoms leidžia imtis priemonių prieš kritišką žiniasklaidą ir organizacijas.

Jau ir pirmadienį bei antradienį tūkstančiai žmonių Tbilisyje protestavo prieš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ iniciatyvą. Per protestus neišvengta susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos. Būta sulaikymų ir išpuolių prieš reporterius. Įstatymo projektas dar turi būti priimtas antruoju ir trečiuoju svarstymu. Nors proeuropietiška prezidentė Salomė Zurabišvili gali įstatymą vetuoti, tačiau vyriausybei ištikimi parlamentarai turi pakankamą daugumą, kad prezidentės veto atmestų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Didelį pasipiktinimą taip pat iššaukė ir Sakartvelo premjero Irakli Kobakhidzės pareiškimas, esą „užsienio įtakos“ įstatymu „siekiama apsaugoti šalį nuo ukrainizacijos, stiprinti jos suverenitetą ir užtikrinti stabilią šalies plėtrą.“

Į tai sureagavo Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, kurios pareiškime pabrėžiama, kad „reali grėsmė Sakartvelui yra rusifikacija, o ne mitinė „ukrainizacija“.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerijai kelia susirūpinimą vidaus politinės situacijos Sakartvele paaštrėjimas, susijęs su įstatymo projekto „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ svarstymu šalies parlamente. Raginame visas suinteresuotas šalis gerbti Sakartvelo piliečių teisę į taikų protestą ir ieškoti situacijos sprendimo konstruktyviu dialogu“, – rašyta Ukrainos URM komentare.

Persvarstyti iniciatyvą ragina įvairių šalių lyderiai

Sakartvelo valdančiosios partijos atnaujintas pastangas priimti rusiško stiliaus „užsienio agentų“ įstatymą jau pasmerkė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio vardu jo atstovas spaudai.

Primename, kad šaliai buvo suteiktas ES kandidatės statusas dar 2023 metų gruodį. Tuomet į Tbilisio gatves švęsti taip pat buvo susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių.

Delfi paprašė savo poziciją pateikti ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos. Prezidentūra taip pat pabrėžė atidžiai stebinti įvykius Sakartvele.

„Jau kurį laiką su nerimu stebime įvykius Sakartvele. Esame susirūpinę dėl įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo, kadangi toks įstatymas gali nuslopinti nepriklausomas nuomones bei varžyti nepriklausomą žiniasklaidą. Tokio įstatymo priėmimas gali pakenkti Sakartvelo eurointegracijai. Būtų padaryta žala Sakartvelo demokratijai ir jos pagrindui – pilietinei visuomenei. Tai poliarizuojantis visuomenę žingsnis“, – Delfi siųstame komentare nurodo prezidentūra.

Penktadienį susirūpinimą įvykiais Sakartvele išreiškė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurio nuomone, dabartinis bandomo priimti įstatymo variantas nėra suderinamas su šalies europine kryptimi.

„Kiekviena valstybė turi teisę demokratiškai išrinktame parlamente priimti tokius įstatymus, kokius ji nori. Suvereniteto niekas tai valstybei apriboti nesiekia. Tačiau valstybė, kuri siekia tapti Europos Sąjungos nare, aktyviai nori derybų pradžios, aktyviai siekia kandidatės statuso suteikimo ir žengia kitus žingsnius – ji turi atsižvelgti ir į taisykles, ir i normas, priimtas toje organizacijoje, į kurią ji nori įstoti“, – spaudos konferencijoje akcentavo jis.

Politikas išreiškė viltį, jog Sakartvelas toliau laikysis vakarietiškos krypties ir atnaujins dialogą su Briuseliu.

„Būtume labai nusivylę, jeigu Sakartvelas tuo keliu nuspręstų toliau neiti“, – teigė G. Landsbergis.

Ankstesnę įstatymo versiją vyriausybė atšaukė praėjusių metų kovą, po kelias dienas trukusių demonstracijų Tbilisyje. Oponentai mano, kad vyriausybė pasinaudotų šiuo įstatymu pilietinei visuomenei ir opoziciniams judėjimams kontroliuoti.

Gindamas iniciatyvą, „Kartvelų svajonės“ parlamentinis lyderis Mamuka Mdinaradzė šį mėnesį sakė, kad nevyriausybinės organizacijos naudoja užsienio paramą opozicijai palankioms programoms, įskaitant „pseudoliberalios ideologijos“ skleidimą, LGBT propagandos skatinimą ir kenkimą Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai.