Vakarų spauda mirga įtarimais, kad atėjo dar viena V. Putino žvaigždžių valanda ir „caras triumfuoja“. „Jis skaldo Vakarus ir verčia pamiršti Ukrainos krizę“, – rašo italų „Corriere della Sera“. Londono „The Sunday Times“ mano, kad „Sirijos diktatorius laimi laiko, o Vakarai pakimba ant Kremliaus meškerės“. Apžvalgininkas iš lenkiško naujienų ir komentarų portalo "wPolityce" Sławomiras Sieradzkis drebia tiesiai šviesiai: „Migracijos krizę Europos Sąjungoje inspiruoja Rusija“. O ir lietuviškuose portaluose pasirodo perspėjimų, kad į prezidento rinkimus V. Putinas šuoliuoja ant balto žirgo (nors jis pats kukliai nutyli balotiravimosi perspektyvą), ir net staiga parausvėjęs Mėnulis jam nušviečia kelią...
Sudėliokime logišką įvykių, nutikusių per kokias dvi-tris pastarąsias savaites, grandinę. Didžiulė imigrantų banga užplūdo pietines ES šalis, tarsi kažkieno ranka būtų atkėlusi pabėgėlių stovyklų vartus Artimuosiuose Rytuose ir Turkijoje. Tarsi kažkas pasakė: štai dabar metas cunamiui į Vakarus.
Bet ne į krizės apimtą Graikiją veržėsi tūkstančiai pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Turkijos, Afganistano. Netrukus jie jėga pralaužė Makedonijos sieną, paskui įsiveržė į Serbiją, Kroatiją, nusiaubė Vengrijos pasienio punktus. Vengrai pirmieji nutarė netylėti, ir premjeras Viktoras Orbanas interviu dienraščiui „Die Welt“ pagąsdino: „Tuoj musulmonų bus daugiau negu mūsų“. Jis net prakalbo apie kultūrų ir civilizacijų susidūrimą, kitaip sakant, – apie Trečiąjį pasaulinį karą. Mat, kaip teigė Prancūzijos eksprezidentas Nicolas Sarkozi, tai tik pradžia, „neužmirškite ir Juodosios Afrikos“, taigi, migrantų gali būti 100 milijonų...
Aišku, tiesioginių įrodymų, kad visa tai tvarko Maskvos ranka, nėra, tačiau aišku, kad ji suinteresuota, jog ES patirtų dar vieną sunkiai įveikiamą krizę ir pagaliau imtų byrėti. Nesutarimai tarp naujų Bendrijos narių ir jų pyktis Briuselio atžvilgiu silpnina sąjungą, o Rusija tik trina rankas ir laukia, kada gi Briuselis panaikins sankcijas, įvestas dėl Rusijos karo Ukrainoje. Antai, Vokietijos vicekancleris Frankas Elbė ir kiti įtakingi šalies politikai prasitarė, kad laikas šių sankcijų atsisakyti, jeigu norime, kad Rusija taptų partneriu kovoje su tarptautiniu terorizmu, sprendžiant Sirijos konfliktą.
Ir štai dabar V. Putinas JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke atvirai prakalbo apie karinę pagalbą B. Asadui įveikiant IGIL ir ragina B. Obamą prisijungti prie naujos antiteroristinės koalicijos, nors tokia iš 62 valstybių seniai veikia. Tasai tik linkčioja galva ir nebe taip noriai kalba apie karą Ukrainoje ar žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje. V. Putinas pamažu brenda iš izoliacijos. Portalui www.wPolitice.pl ši situacija primena 1941-uosius, kai po birželio 22-osios SSRS nustojo būti A. Hitlerio sąjungininke ir staiga tapo Vakarų bičiule kare su nacizmu. Apie Lenkijos, Baltijos šalių užėmimą, Katynę ilgam buvo pamiršta, priduria portalas.
Kokia šio sąmokslo ateitis? Antrojo pasaulinio karo pavyzdžiu, nepraeis nė ketveri metai, kai likęs savo poste ir sustiprėjęs B. Asadas pereis į kontrpuolimą prieš IGIL, pastaroji paskelbs savanorių paieškas visame arabų regione, ir košmaras Artimuosiuose Rytuose įsižiebs su nauja jėga. Rusija Sirijoje bus įkūrusi antrą karinę oro pajėgų bazę po karinio laivyno materialinio ir techninio aprūpinimo centro Tartuso uoste. Ji kontroliuos visą Viduržemio jūros regioną.
Pabėgėliai? Kam jie rūpi? Milijonai jų ims blaškytis po visą pasaulį, apkartindami kadaise buvusių ramių pasiturinčių valstybių gyvenimą.
Ukraina? Kam ji tada rūpės? Suskaldyta ir ekonomiškai nusmukusi viena didžiausių Europos šalių rengs naujus kruvinus maidanus, niekaip neišbris iš chaoso, kol galų gale visa grįš į Rusijos glėbį...
Lietuva? Ji bus nustumta į ES pakraštį, jeigu tas pakraštys, kaip ir Bendrijos sienos, nebus iš viso ištrintas. Nuosekliai šiurkštūs Lietuvos Prezidentės pasisakymai Rusijos atžvilgiu iš tarptautinių tribūnų ir liks tik šauksmas tyruose.
Gūdus scenarijus.