Apie tai ne kartą buvo įspėti Vakarų pasaulio lyderiai, ir Sausio 13-ąją mūsų nuogąstavimai buvo patvirtinti kritusiųjų krauju. Tačiau nepasitvirtino Kremliaus galvosena, kad Kuveitas užgoš Lietuvos laisvės bylą.
Praėjus ketvirčiui amžiaus susidaro įspūdis, kad rusai ir toliau galvoja, jog Vakarus galima papirkinėti nešvariais sandoriais. Tada buvo Lietuva už pritarimą „Audrai dykumoje“. Nepavyko. Dabar yra Ukraina mainais į ramybę Artimuosiuose Rytuose. Ir vėl rusai apsigaus. Prezidentas Vladimiras Putinas neišmoko pamokos, kurią regėjo KGB papulkininkis Vladimiras Putinas.
Birželio 12 d. keli palestiniečiai pagrobė tris žydų paauglius, balsavusius pakelėje. Birželio 30 d. jie buvo rasti nužudyti. Per 18 paieškos dienų įtampa vis augo. Žydų kariai be ceremonijų krėtė palestiniečių namus, areštavo įtartinus asmenis. Tarp arabų sklido gandas, jog paauglius pagrobė patys žydai, kad pateisintų puolimą prieš „Hamas“. Per kratas buvo aptiktas ne vienas ginklų sandėlys, suimti anksčiau iš kalėjimų paleisti palestiniečiai.
Nuolat tvyranti įtampa tarp arabų ir žydų virto sprogiu mišiniu. Izraelio viešoji nuomonė piktinosi vaikinų nužudymu, keikė palestiniečius, bet tuo pačiu smerkė arabų vaikino sudeginimą. Nusikaltėlių teismas prasidėjo liepos 27 d. Palestiniečių viešajai nuomonei žydukų žudikai tapo didvyriais, kovotojais prieš Izraelį, ir jokia palestiniečių valdžia jų negaudė. Šitą esminį skirtumą verta įsidėmėti visiems beatodairiškiems palestiniečių gynėjams.
Dujos ir nafta
Neseniai atrodė, kad Mozė žydus atvedė į vienintelę vietą Artimuosiuose Rytuose, kur nėra naftos ar dujų. Per ilgas 1953-1986 m. paieškas nieko reikšmingo nebuvo rasta. Pagaliau 1999 m. geologinę žvalgybą vainikavo sėkmė. Izraelio pakrantėje gali būti tiek skalūninės naftos, kiek turi didžiausias pasaulio eksportuotojas Saudo Arabija. Dėl 2010 m. atrasto milžiniško gamtinių dujų Leviatano telkinio, kuris yra jūroje 130 km į vakarus nuo Haifos, Izraelis atstūmė „Gazprom“ siūlytas paslaugas ir tariasi su vakarų partneriais skystinti tas dujas Egipte. Pernai didelį patirtį turintis norvegų „Statoil“ sutiko dalyvauti statant Izraelio platformas jūroje.
Tuo tarpu buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas, Artimųjų Rytų Kvarteto (JT, ES, JAV ir Rusija) pasiuntinys, remia ir skatina Palestinos derybas dėl šio telkinio su „British Gas Group“. Izraelio poziciją dar 2007 m. išsakė gynybos ministras Moše Jalonas: jei „Hamas“ dalyvaus dujų versle, pajamas naudos ne gerovei kelti, o kovai prieš Izraelį. Tai suprantama: iki šiol pagrindinis „Hamas“ programos punktas ir egzistavimo tikslas išlieka Izraelio valstybės sunaikinimas.
Rusijos draugė Sirija
Rusija išlieka labai aktyvi regione, kur Sirijoje turi vienintelę pasaulyje nuo sovietų išlikusią karinę jūrų bazę. 2013 m. pasinaudodama veto teise JT Saugumo Taryboje Rusija blokavo tarptautinių pajėgų įsikišimą į pilietinį karą Sirijoje net po to, kai Bašaro Asado režimas panaudojo nuodingas dujas prieš gyventojus. Dabar tas neužgesintas dėl rusų nesutikimo karas jau peržengė Sirijos sienas ir iš ten Islamo kalifatas plečiasi į Iraką. Užgrobdami naftos versloves ir pusvelčiui pardavinėdami naftą Islamo kalifato kovotojai jau tapo turtingiausia pasaulyje teroristine grupuote.
Sirija yra didelis rusiškų ginklų pirkėjas. Dalį jų ji perleidžia „Hezbolah“ grupuotei, o ši aprūpina „Hamas“. Izraelio delegacija yra vežusi į Maskvą iš Gazos šautų raketų dalis, ant kurių išlikę užrašai, jog tai Rusijos gynybos ministerijos siunta Sirijai.
Rusų raketos yra gerokai taiklesnės už savadarbes palestiniečių raketas. Privačiuose pokalbiuose Izraelio kariškiai pripažįsta, kad per 2014 m. ginkluotą konfliktą žydai būtų patyrę ypač daug nuostolių, jeigu ne efektingas priešraketinės gynybos skydas, nes labai padaugėjo rusiškų raketų iš Gazos.
Rusijos draugai palestiniečiai
Kilus pilietiniam karui Sirijoje, iš Damasko 2012 išsikraustė „Hamas“ būstinė. Politinė „Hamas“ vadovybė dabar priglobta Katare. 2014 m. gegužės 4 d. „Hamas“ vadovai Rusijos ambasados patalpose Kataro sostinėje Dohoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru Michailu Bogomolovu, kuris dar yra V. Putino pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose. Oficialiai pranešta, kad jie aptarė Palestinos vienybės klausimą.
Tą patį vakarą į Dohą atskrido M. Abasas, kuris kitą dieną susitiko su „Hamas“ politinio biuro pirmininku Khaledu Mašaalu. Praėjus mėnesiui, birželio 3 d. „Hamas“ atstovas spaudai pranešė, kad už trijų savaičių Kh. Mašaalas Rusijos kvietimu vyks į Maskvą. Maždaug tuo laiku paskelbta ir apie artėjantį M. Abaso vizitą į Rusiją.
Birželio 30 d., kai buvo rasti žydų paauglių kūnai, į Izraelį buvo paleistos 16 raketų. Liepos 2 d., kai rastas sudegintas palestiniečių vaikinas, iššauta 13 raketų; liepos 4 – 21 raketa. Liepos 5 – 11 raketų; liepos 6 d., kada paryčiais Izraelio policija suėmė palestiniečio žudikus – 30 raketų.
Prieš vizitą į Maskvą atlikti pasiruošimo darbai. Viešai skelbta, kad birželio 26 d. Kh. Mašaalas telefonu pasakojo Kataro emyrui apie padėtį okupuotose teritorijose. Mat Katare prieglobstį gavo iš Sirijos 2012 m. išsikrausčiusi „Hamas“ būstinė. Birželio 27 Kh. Mašaalas išsiuntė laišką Irano prezidentui su prašymu paremti palestiniečių pasipriešinimą.
Niekur nepavyko rasti informacijos apie birželio pradžioje anonsuotą „Hamas“ lyderio vizitą į Maskvą. Garsi rusų publicistė Julija Latynina, gyvenanti Maskvoje, neseniai man pranešė ir leido ją cituoti, jog iš patikimų šaltinių žinanti, jog Kh. Mašaalas apsilankė Maskvoje būtent raketų apšaudymo suintensyvėjimo išvakarėse. Vieną dieną Kh. Mašalas Maskvoje ir jokių pranešimų apie vizitą, o kitą dieną Gaza prapliumpa raketomis į Izraelį.
Liepos 7 d. iš Gazos buvo paleista 80 raketų. Liepos 8 d. – 156 raketos. Tą dieną Izraelis atsakydamas pradėjo operaciją „Tvirta uola“ ( hebr. Tzuk eitan), angliškai pavadintą „Protective Edge“ . Nors Izraelis žinojo apie Kh. Mašaalo vizito ir masinio apšaudymo pradžios sutapimą, to jis neviešino. Atsilygindama Rusija JT Saugumo Taryboje nepuolė smerkti atsišaudančio Izraelio.
Dešimt kartų buvo skelbtos paliaubos, ir visos jos nutrūkdavo. Rusijos prezidento svetainėje skelbiama, kad M. Abaso iniciatyva rugpjūčio 13 s. įvyko jo pokalbis su V. Putinu, kurio metu kalbėta ir apie paliaubas. Po 50 operacijos „Tvirta uola“ dienų įsigaliojo vienuoliktos paliaubos, kurioms tarpininkavo Egiptas. Jis yra suinteresuotas „Hamas“ karingumo mažinimu: liepos 11 d. Egipto kariškiai sulaikė 20 rusiškų raketų „Grad“, tuneliu iš Gazos permestų į Sinajaus pusiasalį. „Musulmonų brolija“, kurios valdžią Egipte neseniai nuvertė kariškiai, yra „Hamas“ ištakos.
Svarbesnis nei yra
Rugpjūčio 26 d. „Hamas“ sutiko su paliaubomis, nors nieko naujo jam pasiūlyta nebuvo. Ir vėl sutapimas: tą pačią rugpjūčio 26 d. Minske įvyko aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvavo V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Rusijos prezidentas nė pusė žodžio neprasitarė apie tai, kad Rytų Ukrainoje vyksta karas, pabrėžtinai kalbėjo apie ekonomiką. O tuo metu Rusijos ginkluotos pajėgos pradėjo įsiveržimą į Ukrainą.
Panašu, kad V. Putinas pakišo pasirinkimą Vakarams: ar jūs norite taikos Artimuosiuose Rytuose, ar mainote ją į rūpinimąsi Ukraina? Jis juk be žodžių pademonstravo, kad „Hamas“ pradeda ir baigia, kada palanku Kremliui. Taip V. Putinas įrodinėja Barakui Obamai, jog šis bus žiauriai suklydęs, pavadindamas Rusiją „regionine jėga“. Gal dabar liausis taip skaudžiai įžeidinėjęs? Tikra nelaimė Rusijai turėti vedlį, kuris ją stumia į prekybinę ir politinę izoliaciją, įsivaizduodamas taip tampąs globaliu žaidėju.
Ir vėl Rusijos vadovui atrodo, kad dilema tarp arabų pasaulio ir rytų Europos yra lyg dvi kėdės, kurių vienu metu užsėsti neįmanoma. Michailui Gorbačiovui taip atrodė, ir jis apsiriko, bandydamas kruviną agresiją Vilniuje 1991 m. sausį paslėpti po „Audra dykumoje“. Dabar V. Putinas neįvertina, jog JAV drauge su savo sąjungininkais gali sėkmingai tuo pačiu metu veikti ir Artimuosiuose Rytuose, ir prieš Islamo kalifatą, ir už Ukrainos vientisumą.
V. Putino pralaimėjimo priežastis bus ta, jog jis negali pripažinti, jog Vakarų civilizacija yra daug galingesnė už jo sukurtą Rusiją. Priešininką jis matuoja savo mastu, įsivaizduoja esąs lygus, todėl nepajėgia blaiviai įvertinti esąs daug lengvesnės svorio kategorijos. Jis tikisi įžūliu aršumu išgąsdinti Vakarų pasaulį, kad šis netrukdytų V. Putinui doroti silpnesnių.
Jis pamiršta, kad niekas neleidžia klibinti pamatų name, kuriame gyvena. O Vakarai gyvena name, kurio pamatinę ramybę kuria sienų neliečiamumo principas. Šis pamatas pažeistas Gruzijoje, pažeistas Kryme, pažeistas Rytų Ukrainoje. Bet kiekviena taurė turi kraštus.
Kol kas Vakarai su sankcijomis eina iš paskos. Bet jau laikas perimti iniciatyvą ir paskelbti, kokios konkrečios pasekmės lauks už konkrečius veiksmus. Nėra ko laukti, kol šturmuos Mariupolį – rusai turi žinoti, kas jų laukia, jei to imsis. Nėra ko prašinėti, kad jie nesiųstų karinės technikos ir kareivių – jie turi žinoti, kas jų laukia, jei jų neatitrauks iki nurodytos datos.
Išankstinis griežtumas gali būti veiksmingesnis V. Putinui, kuris bijo pasirodyti silpnas: jam lengviau nedaryti, negu padarius atsitraukti. Tačiau nepaklausius reikia vykdyti įspėjimą. Šuo loja ant lazdos, kol su ja negauna.