A. Tapinas. Kandidatų finansų spindesys ir skurdas

Man visada buvo įdomu, kokių paskatų vedini žmonės veržiasi į Seimą. Ne karjeros politikai, kuriems Seimas per penkias kadencijas jau tapo antraisiais namais, bet būtent besiveržiantys.

Juk dar Platonas sakė, kad valstybė, kurioje mažiausiai siekia valdžios, kuriems dera valdyti, yra geriausiai valdoma, o jei skurdžiai braunasi į valdžią, tikėdamiesi atsiplėšti ir sau kąsnelį, valstybė negali būti gerai tvarkoma.

„Bele prie valdžios lovio prasiveržti“ – Platoną paprasčiau perfrazuotų vidutinis rinkėjas ir nesuktų galvos. „Valdžios lovys“ yra turbūt labiausiai nudrengta kalbos klišė, kokią tik galima sugalvoti, bet ji labai patinka „24 valandų“ kontingentui.

Valdžia ir politika tada atrodo kažkas purvino, nešvaraus, kur sulindę vieni vagys ir ką taip smagu keikti. Tiesos yra, mūsų politikai dažnai daro viską, kad tik išlaikytų tokį įvaizdį ir gink Dieve, statistinio rinkėjo akyse nepasirodytų skaidrūs, blaivūs, neimantys kyšių, gražiai apsirengę ar mokantys užsienio kalbas.

Rinkimų kampanija tik įsibėgėjo, o atrodo, kad Darbo partija ir davė tokią užduotį savo rinkimų strategams – žadėkime visiškas nesąmones, velkime klaidą po klaidos plakatuose, tegu tik iš mūsų juokiasi šitas susireikšminęs didmiesčių jaunimėlis, tegu juokiasi šitie „entelektualai iš internetų“, o mes ramiai nuvažiuosim į provinciją, parodysim, kaip mus, tokius artimus ir savus, visko galinčius, puola priešai, ir susirinksime balsus.

Bet vienas nemaloniausių momentų kiekvienam rinkiminės kampanijos dalyviui, ypač besiveržiančiam į Seimą ne visai vardan tos (šiek tiek ir vardan tos, bet vis tiek kokius aštuomseptynis procentus vardan savęs), yra diena, kai VRK paviešina tavo finansines deklaracijas. Nes pinigai toks jau dalykas – labai daug ką pasako apie žmones. Net ir tam tikros smulkmenos, kurios kelia klausimų.

Pasižiūrėkime, kas krinta į akis ir sukelia klausimų partijų sąrašuose.

Socdemų sąraše keistokai atrodo finansų ministrės Rasos Budbergytės* šių metų gegužę suteikta paskola savo sūnui Vyteniui Galvėnui. Suma studentui ne tokia jau ir maža – 145 000 eurų. Per dvejus metus tai jau trečia tokia paskola, o bendra suma viršija 240 000 eurų. Įdomu, kad paskolinusi sūnui, kitą dieną ministrė jau gauna 50 000 eurų paskolą iš DnB banko. Kodėl?
Kitas ministras – krašto apsaugai vadovaujantis Juozas Olekas pernai iš fizinio asmens gavo dovanų nepigų šautuvą, kurio vertė 2700 eurų. Gal ministrui ir nieko blogo gauti brangias dovanas, bet minčių kyla įvairių.

Susidomėjimą sukelia ir vidaus reikalų viceministro Justo Pankausko nekilnojamojo turto reikalai. Deklaruodamas, jog per mėnesį uždirba 1600 eurų į rankas, jis prieš trejus metus gavo 620 000 eurų paskolą. Paskolos terminas 40 metų, o bankų skaičiuoklės sako, kad norėdama tokios paskolos šeima turėtų gauti apie 5000-5500 eurų mėnesinių pajamų. Pono Pankausko žmona dirba VMI, tai sunku tikėtis, kad ten būtų mokami reikiamo dydžio atlyginimai.**

Konservatorių sąraše Seimo narys Paulius Saudargas deklaruoja per metus gavęs 80 000 eurų pajamų iki mokesčių. Vidutinio Seimo nario atlyginimas sudaro apie kiek daugiau nei 30 000 eurų iki mokesčių. Ar rinkėjas galėtų žinoti, kokiais būdais ponas Saudargas uždirbo likusius pinigus? Buvusi euro parlamentarė Radvilė Morkūnaitė, atvirkščiai, matyt, gyvena iš santaupų, nes mėnesinės jos pajamos po mokesčių sudarė nepilnus 400 eurų. Keista, kad politikė taip ir nesugebėjo atrasti kiek geriau apmokamo darbo.***

Įdomių minčių sukelia ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus**** deklaracija. Dirbdamas Seimo nariu jis deklaruoja beveik 300 000 eurų gautų metinių pajamų ir nepilnus 5000 eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kas sudaro vos 1,6 proc. nuo visų Seimo nario pajamų.

Liberalų sąjūdžio kandidatas Kęstutis Glaveckas irgi negali skųstis pajamomis – jos per metus sudaro 350 000 eurų, o sumokėtas GPM nepilnus 3 procentus. Kitoje spektro pusėje viena iš Liberalų sąjūdžio lyderių Julija Mackevič deklaruoja, kad per mėnesį uždirba 75 eurus. Iš ko ir kaip kandidatė į Seimą sugeba išgyventi, lieka neaišku.*****

Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje neaišku, kaip išgyvena kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas, nes jo mėnesinės pajamos sudaro vos 300 eurų į rankas, o vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių kandidatas deklaruoja turintis už 100 000 eurų. Vandeniu bei duona gyvas ir jo kolega sąraše, sveikuolis Dainius Kepenis, per mėnesį uždirbantis po 200 eurų į rankas. Mokesčių nepermoka ir dvi kadencijas Seime dirbęs „valstietis“ Viktoras Rinkevičius – jo metinės pajamos 240 000 eurų, o sumokėtas GPM – vos 2897 eurų arba 1.3 proc.

Sunkiai verčiasi ir ūkininkas, žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, vienas pagrindinių pienininkų lobistų Bronius Markauskas, per mėnesį jis uždirba vos 650 eurų, o pajamų mokesčio per metus sumokėjo 325 eurus.

Tikrai nekrenta į akis ir 19 sąrašo numerio Petro Nevulio deklaracija. Metinės pajamos – 273 000 eurų, sumokėti mokesčiai...dėmesio, būgnai – 156 eurai. Tai yra 0,05 proc. Solidu.

Darbo partijoje Seimo nario kėdės ilgisi ir ekspremjeras Gediminas Vagnorius, uždirbantis po 1200 eurų, bet sumokantis tik po 13 eurų pajamų mokesčio per mėnesį. Iš 700 eurų per mėnesį bando išsilaikyti ir Jonas Pinskus. Tokios kuklios pajamos netrukdo jam sukaupti beveik 300 000 eurų piniginių lėšų ir dar suteikti paskolų už beveik 150 000 eurų.

Tvarkos ir teisingumo partijoje sunkios dienos yra kandidatui ir buvusiam Vilniaus merui Juozui Imbrasui. Jis deklaruoja uždirbantis 200 eurų per mėnesį ir iš viso sumokėjo 112 eurų pajamų mokesčio per metus. Vėlgi – tikriausiai gelbsti buvęs gerojo euro parlamentaro atlyginimas. O buvęs bankininkas ir 15 partijos numeris Romualdas Visokavičius iš viso gyvas oru – jis negauna nė euro pajamų ir nesumokėjo nė euro mokesčių, nors nurodo darbovietę – Užsienio reikalų ministerija ir pareigas – ambasadorius. Tiesa, jis baigė ambasadoriauti prieš aštuonerius metus, bet ar čia jau toks didelis skirtumas. ******

Dar vienas įspūdingas „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas – aukštuomenės liūtas Andrius Šedžius. Dviejų milijonų vertės turtas, pusantro milijono eurų paskolų ir 800 eurų mėnesinės pajamos. 19 partijos numeris – Vidmantas Karabinas, nors ir UAB direktorius, ir savivaldybės tarybos narys, bet uždirba tik kiek daugiau nei minimumą – 500 eurų per mėnesį.

Lietuvos laisvės sąjungos sąraše išsiskiria buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas. Žmogus lyg ir dirba, veda kulinarinę laidą „Maistas ir aistros“, o pajamų per mėnesį tik 18 eurų sukrapšto. Tik 500 eurų per mėnesį pavyksta gauti ir 14 LLS sąrašo numeriui statybos darbų UAB „Abastas“ direktoriui Laimonui Jakui, nors įmonės apyvarta pernai viršijo pusę milijono eurų.

Apie mažesnes partijas jau net nėra ko kalbėti – kur kandidatas, ten žemčiūgas. „Jaunosios Lietuvos“ ir Tautininkų sąjungos sąrašo dešimtuke keturi kandidatai deklaruoja gavę nuo 157 eurų iki 6395 eurų per metus. Puteikio ir Krivicko antikorupcininkų dešimtuke net penki kandidatai gyvena šventa dvasia, nes deklaruoja pajamas, mažesnes už minimalią algą, o Pensininkų partijos lyderis Kadžys deklaruoja apskritą nulį. Liaudininkų sąraše tokių irgi penki, o 3 numeris Kazimieras Juraitis apskritai unikalus, nes deklaravo 2,26 euro dydžio metines pajamas. „Drąsos kelio“ dešimtuke randame septynis skurstančius kandidatus ir 9 numerį Arūną Banaitį, deklaravusį 35,91 euro metinių pajamų. „Lietuvos sąraše“ klausimų iškyla pasižiūrėjus į dviejų kandidatų pajamas.

Ubagystė? Taip, bet ne finansinė, o moralinė. Juk puikiai suprantame, kad vieni kandidatai negyvena iš 35 eurų metinių pajamų, o kiti puikiai moka optimizuoti mokesčius. Ir priežasčių tam gali būti pačių įvairiausių, galbūt visiškai logiškų ir pateisinamų. Bet faktas akivaizdus – kai kurie mus valdyti norintys žmonės nejaučia poreikio paaiškinti arba išskaidrinti savo pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus finansinius sprendimus. Jie formaliai atlieka įstatymo nurodytą pareigą pateikti duomenis ir tikisi, kad niekas nepastebės ir neatkreips dėmesio. Arba, kaip sakė Eligijus Masiulis, „beprotiška gyvenimo skuba“ jiems neleido truputį atsakingiau pasižiūrėti į tai, ką jie pateikia visuomenei.

Bet jeigu jūs kalbate apie skaidrumą, pasitikėjimo Seimu atkūrimą ir ryšį su visuomene, tai pradėkite nuo savęs. Pajuskite pareigą neprašomi paaiškinti, kaip sugebate pragyventi iš 200 eurų per mėnesį, kodėl gaudamas šimtus tūkstančių eurų pajamų sumokate tik 156 eurus mokesčių, kokiu tikslu skolinate sūnui ketvirtį milijono eurų ar kaip sugebate gauti 600 000 eurų paskolą. Neabejoju, kad paaiškinsite ir viskas bus skaidru. Juk į Seimą eina geriausi.

O mums visiems, rinkėjams, norėčiau pasakyti – štai, mielieji, dar vienas kriterijus. Išsirinkę mėgstamą partiją ar jos kandidatą nepatingėkite pasižiūrėti jo pateiktus finansinius duomenis ir jeigu kils klausimų, pateikite juos tiesiogiai. Juk mes nenorim, kad tarp naujųjų šalies valdytojų būtų žmonės, per metus uždirbantys 2,26 euro. Ar norim?

Haiku
Vanduo ir duona
Daugiau nereikia nieko
Valdyt tik duokit

*Atnaujinta. Rasa Budbergytė: reiktų gerai paieškoti banko, kuris galėtų paskolinti studentui. Dažniau Lietuvoje matome atvejų, kai tėvai nuperka nekilnojamąjį turtą savo vaikams, o ne skolina, kad jie jį įsigytų savarankiškai - gal todėl Jums ir kilo klausimų. Ne dovana, bet sūnaus įsipareigojimas tvirtai atsistojus ant kojų grąžinti tėvams suteiktą paskolą būsto įsigijimui yra mūsų šeimoje susiformavęs požiūris į pinigus, kuriuos kiekvienas turi užsidirbti. Kodėl tai daroma dabar? Todėl, kad gegužę po 6 metų darbo Liuksemburge grįžau į Vilnių ir iš naujo tenka kurti tiek savo namus, tiek ir sūnų studentą išleisti į savarankišką gyvenimą. Visus pinigus deklaruoju, dovanų ar paskolų kartoninėse dėžutėse nedalinu!

**Atnaujinta: Justas Pankauskas teigia, kad paskolą ėmęs litais, dėl to tokia didelė suma, bet deklaruodamas supainiojo litus su eurais ir tikslina deklaraciją.

***Atnaujinta: Radvilė Morkūnaitė patvirtino gyvenanti iš santaupų, nes visą laiką skyrė darbui partijoje.

****Atnaujinta. Kazys Starkevičius: „Andrius Tapinas savo straipsnyje suabejojo, ar aš teisingai moku gyventojų pajamų mokestį, kadangi deklaravau 300 000 eurų pajamų, o mokesčių sumokėjau tik 5 000 eurų. Gerb. Andriui Tapinui ir visuomenei noriu paaiškinti, kad aš deklaravau savo šeimos ūkio pajamas, o pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, gaunantys pajamų iš žemės ūkio produktų gamybos, moka tik 5 proc. pajamų mokestį ir tai ne nuo visos pajamų sumos. Apskaičiuojant ūkininko ūkio pajamų mokestį iš bendros pajamų sumos yra minusuojami gamybos priemonių įsigijimo kaštai, tai yra neapmokestinamoji pajamų dalis, kurią sudaro pirktos gamybai reikalingos priemonės: sėklos, trąšos, kuras, įvairūs cheminiai preparatai kovai su piktžolėmis, ligomis, kenkėjais bei kitos reikalingos priemonės, taip pat darbo užmokestis. Starkevičių šeimos ūkininko ūkis gyventojų pajamų mokestį moka nepažeidžiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų.

*****Atnaujinta. Julija Mackevič: Noriu operatyviai reaguoti. Aš tikrai niekur nedirbu jau 3 metus, nuo to laiko, kai atėjau į politiką. Tai buvo mano ir mano vyro sprendimas. Jis mane visapusiškai palaiko. Susituokę esame tik kelis mėnesius ir deklaruoti mūsų bendras pajamas aš neprivalėjau. Aišku, kad kitų metų deklaracijoje mes deklaruosime ir jo pajamas.

******Romualdas Visokavičius. Esu pensininkas ir VRK mane informavo, kad tokiu atveju pajamų deklaruoti nereikia. O ambasadoriaus titulas man yra likęs visam gyvenimui.