A. Užkalnis. Kas yra klimato isterijos kurstytojai?

Londono „Heathrow“ oro uoste, kuris daugelį metų buvo mano namų oro uostas, protestuotojai dėl klimato sugebėjo prakirpti skylę tvoroje ir prisirakinti grandinėmis, keliasdešimčiai minučių sutrikdydami oro uosto darbą, sujaukdami keliones keliems šimtams žmonių ir padarydami poros milijonų svarų nuostolį.

Žinoma, galima būtų pasikalbėti apie tai, kad saujelė murzinų hipių purvinais plaukais sugebėjo netrukdami patekti ant pakilimo tako viename didžiausių ir labiausiai saugomų pasaulio oro uostų. Galima būtų paklausti savęs, ką galėtų padaryti gerai organizuota teroristų komanda, jeigu saugumas bejėgis prieš kelis idealistus, kurių nuovoka yra maždaug kaip tų, kurie Lietuvoje rinko parašus dėl žemės referendumo. Bet gal kitą kartą: mat tema apie Anglijos apsileidimą ir nesugebėjimą sutvarkyti nieko, kas susiję su transportu, yra amžina.

Aš noriu pakalbėti apie tuos, kurie protestavo prieš oro uosto plėtrą. Anglai jau dešimtmečiais kalba, kad „Heathrow“ turi plėstis ir statyti dar vieną kilimo taką, bet tai niekada neįvyksta ne tik dėl komunistpalaikių protestuotojų dėl dar vienos šlykščios vietinės tradicijos – konsultavimosi ir tarimosi su visais iš eilės; kiekvienas, kas nusipirko namą prie oro uosto, jaučiasi galįs leisti arba neleisti bet ką, kas su tuo oro uostu susiję.

Tie protestuotojai nenori, kad keleiviai laisvai keliautų: Motulės Žemės draugai ir gynėjai geriau žino, kiek žmogui užtenka. Jie tiksliai pasakys, kiek ir kaip reikia apriboti vartojimą, kad vėl atsigautų mūsų planeta, užsiveistų dinozaurai ir virš žydinčių laukų skraidytų spalvotos plaštakės. Neprausti protestuotojai sakė, kad oro uosto darbą sutrikdė, nes yra baisūs žmonės, kurie „skraido dažnai be jokio reikalo“ ir apie tai, kad negalima daugiau ignoruoti „baisių oro transporto pasekmių“.

Čia mes kalbame apie asmenis, labai panašius į tuos, kurie prieš pora šimtmečių protestavo prieš geležinkelių tiesimą, nes nuo šėtono geležinkelių karvės nebeduos pieno ir veršeliai bus nesveiki. Kažkada buki prietaringi tamsuoliai dar protestavo ir prieš bulves, atvežtas į Europą iš Naujojo Pasaulio. Lietuvoje, jau mūsų laikais, buvo Žygaičių bendruomenė, kovojusi prieš skalūnų dujų išgavimą, nes (1) užterš viską ir (2) bėgs degantis vanduo iš krano.

Kiekvienoje kartoje yra savi tamsuoliai, isterijų skleidėjai ir patikėję pasakomis. Mūsų kartoje yra ta tamsi minia, kuri skelbia, kad „su klimatu reikia kažką daryti“.

Tai demagogai, šarlatanai ir melagiai, ir nėra sunku įrodyti, kad jie tokie yra. Dabar tai ir padarysiu.
Pirma. Kodėl melagiai? Nors niekas neneigia klimato kaitos (klimatas visą laiką keitėsi), jie visada tuos, kas šaiposi iš jų isterijos, vadina „klimato kaitos neigėjais“. Tai patogu: skeptikus geriausia pavaizduoti kaip puspročius, kurie neigia tai, kas akivaizdu. „Netiki, kad reikia pereiti prie saulės ir vėjo energijos? Tai tu tikriausiai netiki, kad žemė apvali.“

Klimato kaitos neigėjų, galima sakyti, nėra. Kaip nėra elektros, žemės traukos arba saulės sistemos neigėjų. Yra tik tie, kas mano, kad besikeičiantis klimatas nėra priežastis komunistuojantiems elementams riboti pasirinkimo laisvę ir paversti žemę diktatūriniu lageriu, kur valdžia pasakys, kiek kuro deginti leidžiama, o kiek – per daug.

Yra tie, kas mano, kad naftos ir dujų deginimas yra natūralus veiksmas: kai šie ištekliai baigsis, ką nors sugalvosim. Žmonija visada kažką sugalvodavo.

Antra. Klimato isterijos šaukliai, kaip prisukti, kartoja, kad jų isterijos yra mokslas, specialistų konsensusas, visų sutarta ir pripažinta, ir tie, kas nors kuo nors abejoja, yra krumpliais žemę braukiantys pitekantropai, su kuriais nėra apie ką kalbėtis.

Gerai, tarkime, aš nieko nesuprantu. Tarkime, kad man geriausiai sekasi rašyti apie kepsnius (nors ir apie tuos nieko neišmanau). Tarkime, kad aš esu visiškas neišmanėlis, kuris nieko nežino apie nieką.

Tačiau jie būtent su tokiais, ir tik su tokiais, kaip aš, nenutildami aiškinasi. Klimato kaitos sektantai labai nervinasi, kai jiems numeti bet kokį vaikišką ir primityvų kabliuką – taip, aš tą moku, kiršinti ir gluminti. Aš pripažįstu, kad jų erzinimas ir trolinimas yra beveik toks pat malonus, kaip ir tų, kas raudodavo prie violetinės tvoros arba tų, kas kovoja prieš vaikų grobimą Norvegijoje.

Pakanka pasakyti bet kokią juokingą nesamonę, kad „jei klimatas šyla, kodėl tada per vasaros festivalius vis labiau lyja?“, ir jie išsirikiuoja eilėn cypti ir kartoti, kad „klimatas – tai ne orai“, „tu nieko nesupranti“, „pasiskaityk, ką mokslininkai sako“. Jie, kaip taisyklė, neturi jokio humoro jausmo, jokios autoironijos, tik begalinį rimtumą ir susireikšminimą savo nykiuose veiduose.
Tokius šokdinti ir iš jų šaipytis – vienas malonumas.

Jei jie būtų užtikrinti savo teisumu, ir jei žinotų, kad turi tikrą pritarimą, jie nekreiptų dėmesio į Užkalnį. Bet jie neturi pritarimą tik iš panašių į save ir dar naivių ir lengvai įbaugintų, kuriuos perkalbėti – juokų darbas: šiandien jie tiki, kad reikia gelbėti klimatą, rytoj jie patikės tuo, kad jų nesamas sūnus pakliuvo į avariją ir neš santaupas sukčiams prie degalinės. Kritinei masei įtikinti jie neturi pakankamų sugebėjimų: bando rodyti filmukus, kaip į jūrą pliumpteli atskilęs ledo luitas nuo ledkalnio, ir galvoja, kad jei šimtą kartų parodys baltąją mešką ant ledo lyties, tai visi patikės, kad reikia pabranginti benziną ir surinktus pinigus atiduoti dar vienam globaliniam klimato tyrimo institutui. Arba penkiems institutams. Kuo daugiau, tuo geriau. „Laikas nelaukia, Žemės likimas mūsų rankose“, kartoja jie užkeikimus.

„Svarbiausia kažką daryti“, kartoja jie, ir geriausiai kažką daryti gali ta šarlatanų gauja, kurios didysis įgūdis yra organizuoti konferencijas ir įsisavinti lėšas (kaip ir visokie kovotojai su patyčiomis, nors ir ne apie juos šiandien šneka – svarbiausia kurti struktūras su daugybe postų ir geru finansavimu, kur jie patys ir darbuosis).

Aš jų klausiu – jei aš taip nieko neišmanau, kodėl jūs vis su manim ginčijatės? Patys pagalvokite. Kam jums šito reikia?

Jūs žinote, kam jums šito reikia. Kai kurie tai atvirai pripažįsta: na, visi rimti mokslininkai gali aiškinti, aiškinti, aiškinti, braižyti kreives, o ateina visokie užkalniai, numeta du-tris juokus, ir trys ketvirtadaliai auditorijos jau juokiasi kartu su Užkalniu ir nebeklauso mokslininkų. Tai, sako jie, neteisinga ir su tuo reikia kovoti.

Kiti dar man sako: „tu turi tokią auditoriją, kurios mes neturim“. Tai ieškokit problemų savyje, kodėl jūsų neklauso. Nekaltinkit manęs, kad manęs klauso labiau, nei jūsų.

Aš visą laiką sakiau – jei mokslininkai, po savo dešimtmečių triūso, negali perkalbėti pramoginių žiniasklaidos apžvalgininkų, tai gal mokslininkams reikėtų pagalvoti apie tai, kodėl jie taip prastai bendrauja su žmonėmis.

Trečia. Duosiu jums draugišką patarimą, jūs prastai komunikuojantys nelaimėliai. Jei norite, kad į jus kreiptų dėmesį sveiki, dirbantys, uždirbantys ir racionaliai protaujantys asmenys, o ne tik lengvai įtikinami studentai dar nepilnai mutavusiais balsais, apsivilkę Če Gevaros marškinėliais, o taip pat visokie žaliavalgiai, basakojai, su medžiais kalbantys atsilupėliai, turėtumėt pasirūpinti tuo, kad jūsų judėjime pirmu smuiku negrotų visokie perėjūnai iš radikaliosios arba nusikalstamos kairės – marksistai, antiglobalistai, Wall Street‘o okupuotojai, maoistai, trockistai, anarchistai, kurie prie jūsų skuba visada, kaip širšės prie medaus.

Sakote, „o tai kaip mes jiems neleisime?“. Sugalvokite. Nejau kas nors patikės, kad jūs galite pakeisti klimatą, kai negalite kontroliuoti saujelės daužtuolių, kurie visada kalba jūsų vardu ir formuoja jūsų viešą veidą? Pažiūrėkite į komercines organizacijas. Jos niekada neleidžia savo veidais tapti visokiems keistuoliams, radikalams ir frykams, nes tai atbaidytų normalius klientus. O jei tikrai nebesusitvarkote su jais, tai gal besirakinantys prie tvorų murziai ir yra tikrasis jūsų judėjimo veidas? Pagalvokite apie tai.

Štai ir parašiau dar vieną straipsnį, nuo kurio jums, gerbiamieji klimato kaitos bažnyčios parapijiečiai, persuks smegenis, ir jūs pulsite ginčytis ir rašyti atsakymus „ar kiekvienas Užkalnis gali būti klimatologu“. Turbūt ne, ne kiekvienas, bet čia laisva šalis, ir bent jau šitas Užkalnis gali jums užtaisyti bejėgiško pykčio pirtelę.

Ką darysite su šiuo straipsniu? Ignoruosite, nes sakote, kad tokius, kaip aš, geriausia ignoruoti? Pažiūrėkim, kaip jums pavyks.

Tekste yra juodojo humoro elementų, kurie gali pasirodyti įžeidūs jautresniems skaitytojams. Juos autorius kviečia susilaikyti nuo skaitymo.