Apie tai, ką matau prieš akis, ir kas man vaidenasi, mes dar pakalbėsime. Prisipažinkite, jus užgavo ne mano tekstas. Jums labiausiai skauda tai, kad lygiai taip pat apie jūsų miestą galvoja ir kalba dešimtys tūkstančiai kitų žmonių, tik jie nėra rašytojai.
Jei mano humoras jums neprimintų jūsų miesto, nepultumėte ginčytis. Jei būčiau parašęs, kad Palanga yra prie Juodosios jūros, arba kad sapnavau undines, kurios pliuškenasi prie jūros tilto, juk neimtumėte įrodinėti, kad tai neatitinka tikrovės. O gal vis dėlto imtumėte: žiū, juk rašote, kad prie Jakų žiedo nebėra kamščių.
Jakų žiedo paminėjimas man štai ką sako. Transporto kamščius skirtingi žmonės supranta skirtingai, ir ne miesto valdžios galiose nustatyti, kiek surūdijusių kibirų turi sulėtinti eismą, kad autorius galėtų tai vadinti „kamščiu“. Patikėkite, net jei vidury nakties ten bus absoliučiai tuščia, tai aš vis tiek galėsiu susapnuoti, kad ten buvo kamštis, ir apie tai parašyti. Tai mano humoro supratimas ir mano teisė įsivaizduoti, ką tik noriu. Aš dažnai sapnuoju, pavyzdžiui, nuogus karžygius, atjojusius ant raudonų žirgų ir myluojančius moteriškos lyties drakones, o aplink tviska vaivorykštės ir gieda angelai Vitalijos Katunskytės balsu. Mes, meno žmonės, pasaulį matome kitaip.
Nesakykite man, kad tai ne humoras, nes jums nejuokinga. Humoras neprivalo visiems būti juokingas, ir jokia valstybinė instituciją neturi galių reguliuoti, kas yra juokinga ir kas ne. Palangos miesto valdžia, smulkieji butų nuomotojai, čeburekų kepėjai ar regionė cukraus vatos pardavėjų asociacija neturi galių nustatyti, kokius vaizdinius mano galvoje ir mano kūriniuose privalo sukurti jūsų miestas.
Jūs, kaip meras, nesate atsakingas už mano vaizduotės demonus.
Galiu pasakyti, už ką jūs atsakingas. Jūs atsakingas už tai, kad šimtai tūkstančių žmonių dabar galvos, kad Palangos valdžia ir verslininkai yra tokie silpni, apgailėtini, nervingi ir nepasitikintys savo jėgomis, kad visos jų milijoninės investicijos, pastangos, darbo valandos bijo vieno rašytojo Andriaus Užkalnio pasišaipymų ir vaizduotės. Lyg aš bučiau koks stambaus sudėjimo Neptūnas, smaigstantis Palangą aukso žeberklu.
Ar Užkalnis didesnis, įtakingesnis ir galingesnis už jūsų kurortą? Ačiū, kad taip vertinate. Aš esu labai geros nuomonės apie savo paties rašymus, tačiau net aš negalvojau, kad esu svarbesnis už Palangą, juo labiau, kad turite didelius rinkodaros išteklius, biudžetus ir miesto verslo palaikymą. Man tai glosto savimeilę, bet nejau jūs tikrai taip galvojate?
Labai vertinu jūsų dėmesį mano tekstui. Žinoma, kai kas galėtų sakyti, kad toks pat operatyvus dėmesys iš miesto valdžios pusės nepakenktų pačiai Palangai. Tačiau jūs pats renkatės, kam skirti savo laiką ir miesto pinigus – ar galvoti apie įvaizdį, kurį sudaro pats miestas, ar pešiotis su autoriumi, kuris nenori matyti Palangos tokios, kokią ją matote jūs.
Blogiausiu atveju – irgi.
Meilės ir įvertinimo per teismus dar niekas neišsireikalavo, gal jūs būsite pirmas? Bandykite. Nė vienas teismo nuosprendis nepastatys nė vieno tualeto ir nepavers baisių J. Basanavičiaus gatvės šviestuvų patraukliais. Dar nė vienas teismas neprivertė nė vieno autoriaus rašyti apie restauruotus Tiškevičiaus rūmus, senąjį parką arba švarų Nemirsetos smėlį, jei tas autorius nenorėjo apie juos rašyti. Ir nė vienas teismas nepridėjo jokiam kurortui lankytojų.
„Važiuojam į Palangą, taip šiemet liepė teisėsauga“ – šito dar nepasakė nė vienas poilsiautojas.
Nežinau, ar esate skaitęs mano tekstų, kurių publikuoti šimtai – tikrai ne jūs pirmas, kas man grasina teismais ir ieškiniais. Grasinimai mano adresu yra mano profesijos dalis, o savo profesiją aš tikrai gerai išmanau: jei jūsų klausytų tiek žmonių, kiek skaito mano tekstus, tikrai turėtumėt tiek svečių, kad nereikėtų galvoti apie straipsnius žiniasklaidoje.
Jei jums atrodo, kad šiuo metu Užkalnis yra didžiausia kurorto problema, tai pagalvokite apie tai, ką kaltinsite paskui, kai sutvarkysite Užkalnį. Siūlau imtis meteorologų, kurie rašo apie prastą orą pajūryje, arba gal Vladimiro Putino, dėl kurio politikos rusų atvyksta žymiai mažiau.
Paryžiaus miesto valdžia turi svarbesnių reikalų, nei grasinti tiems, kam nepatiko Eifelio bokštas, arogantiški miesto padavėjai arba prekiautojai klastotais krepšiais prie metro stočių. Venecijos meras nėra planavęs ieškinių tiems, kas rašė apie dvokiantį kanalų vandenį arba neprotingas kainas Šv. Morkaus aikštėje.
Papasakosiu jums vieną istoriją, kai buvau dar visai jaunas žurnalistas, ir didelis Lietuvos valdžios atstovas Londone surinko rašančiuosius ir klausė, ką daryti, kad Britanijos televizijoje daugiau nepasirodytų reportažai apie Lietuvą, kuriame bus parodytas Kariotiškių savartynas ir gyvenantys jame nelaimėliai. Žurnalistai nenorėjo pasakoti nei apie Kryžių kalną, nei apie Kuršių Neriją, nei apie Vilniaus Senamiestį. Jiems buvo įdomiausias Kariotiškių sąvartynas.
Vienas mano kolega, vardu Vytas Rudavičius, tuomet pasakė, kad kai nebebus tokio sąvartyno, tai nebebus ką rodyti, ir problema bus išspręsta. Ponas, atstovavęs Lietuvos vyriausybei, susiraukė: ne tokio atsakymo laukė. Reikia kažkaip padaryti, kad Lietuvą rodytų taip, kaip patinka mums, o ne sąvartynus uždarinėti, numykė jis.
Pagalvokite, ar negalima šito pritaikyti šiandien jūsų miestui ir jo paplūdimio čeburėkams ir lankytojams. Kai Palanga liausis pataikavusi žemiausio lygio, prasčiausio skonio, menkiausio intelekto lankytojams, jie nustos važiuoti į Palangą, o aš nustosiu apie juos rašyti.
Kažkada Dubajus nusprendė, kad miesto įvaizdį labai gadina pigios elektronikos pirkėjai ir ukrainiečių prostitutės viešbučiuose. Jie pasirūpino, kad mieste liktų tik brangios parduotuvės, o meilės deives išsiuntė iš šalies. Miesto įvaizdis pasikeitė – ne iš karto, bet pasikeitė.
Tikrai nepavydžiu jūsų darbo ir užduoties: žinau, kad paversti Palangą elegantišku kurortu bus taip pat nelengva, kaip atpratinti pagyvenusias kaunietes piešti anglies dryžius kaktos viduryje vietoje išpešiotų antakių. Bet kantrybė padaro daug.
Aš ne meras, ir niekada juo nebūsiu – nemoku tvarkyti miesto reikalų, bet užtat aš moku rašyti taip, kad visi juoktųsi arba pyktų. Jums gali nepatikti mano tekstai, mano mintys ir mano leksika, bet aš moku įtikinti žmones arba bent jau juos pralinksminti.
Sprendžiant iš jūsų grasinimų teismais, tai yra daugiau, negu šiuo metu sugebate jūs. Nesisielokite: labiausiai skaitomu šalies autoriumi tikrai sunkiau tapti, nei miesto meru, ir man tai irgi nepavyko iškart. Aš pradėjau nuo nulio, ilgai stengiausi, ir štai dabar rašau apie čeburėkus ir kartais netgi kebabus.
Kas teisingiau – Užkalnis ar Palanga, poilsiautojai netruks nuspręsti. Ar verta jums auginti mano šlovę, taip dar sykį pagerbiant mane kaip įtakingiausią šalies apžvalgininką, galite nuspręsti tik jūs. Man tinka visokie variantai. Geros jums likusios vasaros.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.