Gerbiu tuos žmones, kurie organizavo tą protesto koncertą, ten grojo ir dalyvavo (daugelis yra geri mano draugai, pažįstami arba aš bent jau turiu jų telefono numerius), ir linkiu jiems sėkmės, nes mūsų tikslai ir įsitikinimai vienodi. Skiriasi požiūris į priemones.
Aš nemanau, kad festivaliuose ir koncertuose neturi drausti gerti. Aš manau, kad šiaip valdžia neturi niekam drausti gerti niekur, išskyrus prie vairo, nes vairuojantis girtuoklis yra pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. O šiaip jau mums galima gerti visur ir visada, kur mes patys pasirenkame, nes jei Dievas nebūtų norėjęs, kad gertume, nebūtų sukūręs vynuogių, miežių, rugių ir bulvių, o taip pat agavės vaisių ir viso kito pasaulyje, iš ko žmogus įsigudrino tūkstantmečiais gaminti svaigalus.
Jei žmogus nori ryte nusiprausti po karštu dušu, reiškia, jam to reikia. Niekam netrukdo, nebent jei jo žmona irgi nori naudotis karštu dušu tuo pačiu metu kaip ir jis. Tada tai žmonai trukdo. Bet šiaip netrukdo niekam. Tas pats ir su svaigalais. Jei žmogus nori svaigintis, reiškia, jam to reikia. Koks kieno reikalas?
Kodėl žmogui leidžiama rinkti savo valdžią ir tikima, kad jis teisingai pasirinks tuos žmones Seime, kurie priiminės įstatymus, bet neleidžiama ramiai pasirinkti savo butelio?
Sutarėm, kad vairuoti girtiems nereikia, nes kelia pavojų kitiems.
Vaikams irgi nereikia leisti gerti, bet ne todėl, kad jiems kenktų, o todėl, kad man neleisdavo gerti, kai buvau nepilnametis, ir tegu ir jiems neleidžia, kad jie paskui labiau vertintų, kai jau galės pakelti taurelę. Be to, jei vaikams leisim išgerti, kaip kokiems italų vaikams, tai jie paskui gali išaugti sveiki ir be jokios alkoholizmo rizikos, ir dėl ko mes tada aimanuosime?
Aš tik turiu vieną problemą su tuo koncertu „Laisvė rokenrolui“. Ne, tiksliau, turiu kelias problemas ir aš jas išvardinsiu.
(1) Dar nė vienas mitingas, nei Baltijos kelias, nei koncertas, nei roko maršas per Lietuvą nelaimėjo mums jokios laisvės. Jie sutapo su išlaisvėjimu ir su Sovietų Sąjungos susilpnėjimu ir tiek. Orai atšyla ne tada, kai daug žmonių pasikeičia žiemines padangas į vasarines. Protestai yra tik emocijos išraiška, bet niekada kitos pusės neįtikina ir nepriverčia jos keisti savo elgesio. Kita pusė (aš kalbu, žinoma, apie valstiečius) nenori ir nemoka klausyti protestų – jei jie galėtų klausyti ko nors, išskyrus savo ideologines fantazijas, tai jie nesielgtų taip, kaip dabar elgiasi, ir tada jokių protestų nereikėtų. Jūs manote, kad galima ką nors sugraudinti laidant nuo scenos lozungus tiems žmonėms, kurie patys ką tik nori sugraudins?
(2) Prie ko čia rokenrolas? Bėda ne su rokenrolu. Nemanau, kad Aurelijus Veryga labai gerai išmano rokenrolą arba atskirtų jį nuo bliuzo (ar nuo „Russkoje radio“). Kad gražiausiai visiems Seime atrodo laida „Duokim garo“, kur minios kaimiečiais aprengtų miestiečių sėdi prie stalų su tuščiais uzbonais, kuriose turėtų būti gira, tai mes jau supratome. Ne, čia problema ne su rokenrolu ar kitokiu muzikos žanru. Problema yra su tuo, kad Seime pilna žmonių, kurie geriau už mus žino, ką mums gerti, valgyti, žiūrėti ir skaityti. Tai taip ir sakykime, kad mums nori uždrausti gerti, o mes norime gerti ir toliau, ir šiaip jau gersime, kiek norėsime. Jei taip ir pasakysime, kad gersime, kiek norėsime, tai bus žymiai atviresnis pokalbis. O dabar mes atrodome kaip tie žmonės, kurie sako, kad jie žiūri pornografinius filmus todėl, kad jiems patinka siužetas, scenarijus ir režisūra. Tai dar sykį – prie ko čia rokenrolas?
(3) Apskritai, rokenrolas, kuris prašo sau laisvės, yra ne rokenrolas, o nežinau kas. Jūs įsivaizduojate Jimmy Hendrixą arba Micką Jaggerį piketuojančius su plakatais prie kokių nors valdžios pastatų Londone ar Los Andžele? Rokenrolas, kuris prašo sau laisvės iš valdžios, yra mezgimo būrelis. Vaikų teatras. Dekupažo studija. Ateiti prie valdžios būstinės ir prašyti laisvės yra, mano akimis žiūrint, baudžiauninko supratimas apie savo laisvę: baudžiauninkas visada turi tiek laisvės, kiek jam dovanoja ponas. Nepykite, aš pas ponus su kepure nevaikštau ir jums nepatariu. Kitą kartą dar padarysite kokį nors roko maršą per Lietuvą už minimalios algos padidinimą, mažesnes šildymo kainas ar vaistų kompensavimą. Nesolidžiai atrodo, bičiuliai.
(4) Ne kažko reikia kaulyti iš tų žmonių, kurie sėdi Seime, ne „laisvės rokenrolui“ prašinėti, ne aukas vaidinti (jie labai mėgsta, kai kas nors būna aukomis ir prašo pasigailėjimo – juos tai užveda), o reikia gyventi tokį gyvenimą, kad Seimas žmogui būtų paskutinėje vietoje pagal svarbą. Dalykai jus užgauna ir erzina tada, kai leidžiatės užgaunami.
Ne laisvės rokenrolui reikia, o tiesiog laisvės. Kreidutės gali būti mielos jomis piešiantiems, bet jos nieko nepakeičia.
Gana aiškintis ir argumentų kalba narplioti siūlomų įstatymų beprasmybę, bandant kažką įrodyti tiems žmonėms, kurie jūsų neklauso ir nesiruošia klausyti. Šiuos Seimo narius išrinkote jūs ir jūsų giminės, kurie tada tikėjo ir dabar tiki pažadais apie tautos išblaivinimą, nepamirškite to. Dar niekada valdžiai niekur nepavyko išblaivinti nė vienos tautos, nei jos dalies, bet šita valdžia mano, kad bus pirmoji – tik todėl, kad jūs jiems davėte į rankas mandatą už juos balsuodami. Jums patiko tos nesąmonės.
Tie, kas tiki pasakomis, kad pagaliau Lietuvoje bus blaivūs traktorininkai ir diedai vienkiemiuose, užuot pylę, pradės protingai leisti pinigus savo šeimų labui – jie nelabai graužiasi dėl to, kad jūs nebegalėsite nusipirkti rūšinio vyno kultūringam gėrimui. Ko jūs jiems pasakojate apie kultūringą gėrimą? Jie apie tokį nėra girdėję apskritai.
Nori būti laisvas? Nelipk ant scenos ir nešauk visiems, kaip tu nori būti laisvas. Apsimesk laisvu žmogumi, elkis kaip laisvas žmogus ir po kurio laiko visi pradės tikėti, kad esi laisvas.
„Pradėti elgtis kaip laisviems žmonėms“ yra ne toks pasiūlymas, kuris kiekvieną privers šokinėti iš džiaugsmo, nes taip yra sudėtingiau – tiesiog gyventi gyvenimą, ignoruojant tuos, kas bando jus varžyti ir tvarkyti. Tikrai sudėtingiau nei eiti į koncertus arba apsirengti karnavalo kostiumu, vaizduojančiu alaus bambalį. Bet tik taip turėsime vilties.