Aleksejus Sobčenka. Ar Putinas pradės Trečiąjį pasaulinį karą?

Net jeigu Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ir duotų įsakymą suduoti branduolinį smūgį taikiniams Vakaruose, sunku įsivaizduoti, kad visi iki vieno budinčių karininkų, grandinėlės principu turinčių perduoti prezidento įsakymą dėl paleidimo įrenginio, branduolinio povandeninio laivo ar strateginio bombonešio paleidimo, aklai sutiktų vykdyti įsaką ir taip pasmerktų save ir savo artimuosius pražūčiai. Man bus bandoma prieštarauti, esą, dešimtys tūkstančių savo noru vyksta mirti Ukrainoje, bet, visų pirma, mūšyje visada yra vilties išgyventi, branduolinis karas tokios galimybės nepalieka, o antras svarbus dalykas tas, kad žuvusiųjų artimieji gyvena ir toliau, netgi gauna kompensaciją.

Trečiasis ar Ketvirtasis pasaulinis karas?

Po santykinai neilgos pertraukos, prasidėjusios komunistinės sistemos griūtimi, kalbos apie gresiantį ar jau prasidėjusį Trečiąjį pasaulinį karą (kai kurie, teigdami, kad Šaltasis karas ir buvo Trečiasis pasaulinis karas, jį vadina Ketvirtuoju) tapo kone kasdienybe.

Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių aktų Trečiojo pasaulinio karo tema atsispyrė nuo tais laikais madingos tezės apie civilizacijų susidūrimą, kurią suformulavo vienas iš populiariausių amerikiečių mąstytojų Samuelis Huntingtonas: Vakarų ir islamo pasaulio priešprieša. Kai islamo teroristų aktyvumas pradėjo slopti, pagrindinio priešo vaidmenyje šiame pasauliniame konflikte politikos analitikai pamatė Kiniją, ypač tada, kai jos prezidentu tapo Xi Jinpingas, pasukęs šalies kryptį atgal prie marksizmo.