Arkadijus Vinokuras. Vakarų sparnuotos raketos – sankcijos, apie kurių galią Putinas net nesapnavo.

Pasaulis ir mūsų, ir Rusijos režimo akimis tapo neatpažįstamu. Mūsų pasaulyje aršiai keikiama vertybinė politika tapo kelrode žvaigžde. Taip kad maršistai su puidokais ir vėgėlėmis, eikite нx. Putino režimas savo ruožtu sulaukė nelaukto smūgio į paširdžius nuo Vokietijos, tos Vokietijos, kurią jis manė valdantis lyg dresuotą šunį. Tas šuo ėmė ir perkando Putinui ranką.

Taip pat Putino režimas nesitikėjo, kad karas Ukrainoje atskleis dar vieną dešimtmečius eskaluojamą melą apie jų „analogų neturinčias karines pajėgas“. Sprendžiant iš sunaikintos Rusijos kariuomenės puolamosios technikos kiekio, peršasi išvada, kad Rusija neturi jokių "analogų pasaulyje neturinčių ginklų", nors per pastaruosius 20 metų investavo į karines pajėgas apie 750 milijardų JAV dolerių.

Gal tas lėšas išvogė kas netingėjo? Sunaikinti tankai (daugiau nei 200) neturi jokios Trophy tipo aktyvios apsaugos nuo prieštankinių ginklų. Tas pat ir su pėstininkų kovos mašinomis (PKM). Sunaikinta veik 1000. Neįmanoma nematyti karinės technikos pagamintos dar gūdžiais sovietų laikais. Tad Rusijos puolamoji galia remiasi ne kokybe, o puolamosios technikos skaičiumi. (Nekalbu apie oro pajėgas ir visokios rūšies raketas. Jos rimtos. Ukrainai reikia kuo daugiau ir greičiau priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos).

Bet, svarbiausias klausimas: ar tikrai žuvo, buvo nukauta daugiau nei 9 000 rusų karių? Per septynias dienas? Aš tarnavau Izraelio karinėse pajėgose ir ketverius metus Švedijos karininkų kovos mokykloje, kurioje apmokėme Lietuvos karininkus nuo kuopos iki bataliono vado pasalos meno ir prieštankinio puolimo taktikos naudojant Carl Gustav granatsvaidį ir beatotrankinį pabūklą. (Švedai tokius siunčia Ukrainai).

Todėl sakau, kad pateikti nuostoliai yra visiška Rusijos armijos karių apmokymo katastrofa. Izraelis per visus karus tarp 1948 -2021 metų (15 karinių konfliktų) tiesioginiuose mūšiuose prarado žuvusiais apie 11 000 karių. Per 1973 metų karą su Sirija ir Egiptu, kuris tęsėsi dvi savaites, Izraelis neteko 2 688 karių. O Ukrainoje, kaip sakyta ir iki šio straipsnio rašymo meto, Rusija prarado daugiau nei 9 000 karių. Jeigu tai tiesa, - siaubas! Ukrainos armija kietai pavarė!

Taip pat nepakito dar nuo Stalino laikų karinė puolimo doktrina: užversti karių lavonais priešą. Linkęs manyti, kad pagreitinti puolimą Putinas nusprendė matydamas ir javelinų bei stingerių tūkstantines siuntas Ukrainai. Gal žinojo, kad jo „analogų neturintys“ tankai ir šarvuočiai neturi šansų apsiginti nuo šių ir panašių prieštankinių ginklų.

Tad kur ta „analogų neturinti“ Rusijos kariuomenė? Tai, ką matome video įrašuose, tai paimtus į nelaisvę apdriskusius Rusijos karius, dvidešimtmečius vaikinukus nesuvokiančius, kur jie pateko ir kuriam galui. Pavyzdžiui, vienas žuvęs jaunas rusų karys savo telefone siųstoje žinutėje motinai rašė, kad jis ne manevruose, o kare Ukrainoje ir jam tiesiog norisi pasikarti: „Mama, mums sakė, kad ukrainiečiai sutiks mus su gėlėmis, bet jie puola po tankais, o mes juos šaudome, mums liepta šaudyti į civilius“.

Štai tokia Putino Rusijos armija grasinasi į Ukrainos ir mūsų laisvę. Todėl nestebina įvaryto į kampą Putino šantažas panaudoti branduolinius ginklus „jei Vakarai kišis“ ne į savo reikalus. Karas Ukrainoje parodė, kaip toje H. K. Anderseno pasakoje, kad karalius nuogas. Ir ne tik: parodė, kad V. Putinas nesveiko proto. Vienintelis būdas jį sustabdyti, tai Putino artimiausiai aplinkai juo kuo greičiau atsikratyti. Tik taip jo aplinka galimai galės išvengti Vakarų demokratijų sparnuotų raketų, tikrai analogų pasaulyje bei istorijoje neturinčių ekonominių ir finansinių sankcijų smūgio. Jų pasekmės jau palietė visą Rusijos visuomenę.

Dar vienas diktatorius - Lukašenka, grasina trečiuoju pasauliniu karu. Bet „trečias pasaulinis“ vyks tik jo ir jo draugelio nuo kokaino pažeistose smegenyse. Kinija, kuri balansuoja tarp baimės sulaukti tokių pat triuškinančių sankcijų ir solidarumo su Rusija, tiek neišprotėjo. Tai rodo dviejų stambiausių Kinijos valstybinių bankų atsisakymas finansuoti Rusijos prekes.

Niekur nepradingo ir nesiskaitymas su žuvusių karių kūnais. Jie arba paliekami likimo valiai, arba deginami mobiliuose krematoriumuose. Totali nepagarba nei žuvusiems, nei jų tėvams. Patys rusų kariai meta savo kovos mašinas dėl elementaraus bado, todėl plėšia parduotuves, pardavinėja kurą.

O turėdami galią užimtoje vietoje, terorizuoja arba tiesiog nužudo civilius. Ir akivaizdu, kad ukrainiečių lupama Rusijos armija vis dažniau puola civilius pastatus. Iš Baltarusijos paleista raketa sunaikino istorinį kino teatrą Černygove. Rusijos armija salvinėmis raketomis jau nesislėpdama šaudo tiesiai į gyvenamuosius rajonus Charkove, kuriuose ukrainiečių pajėgų nei kvapo. Artimiausias tragiškas vaizdas – Sirijos Homso ar Čečėnijos Grozno griuvėsiai.

Ant Severodonecko mėtomos nevaldomos bombos „FAB-500M-62“. Tikslas yra sunaikinti kuo daugiau pastatų. Taip pat Rusija naudoja Ženevos konvencija uždraustas vakuumines bombas. Toks įsiutusių, isteriškų diktatorių braižas. Tad, neturėdami jokios pagarbos savų gyvybėms, Putino žudikai jos nerodo savo priešams. Putinas įsakė naikinti miestus ir tai akivaizdu. Jo stalinistinėje smegeninėje tik kraupus teroras parklupdo priešą. Kas garantuos, kad Rusijos kariuomenė nepradės naikinti ukrainiečių atomines jėgaines?

Pasaulį Putino chamizmas, barbariškas įžūlumas, pataloginė atsakomybės stoka užkniso juodai. Net tokia neutrali šalis kaip Švedija paskutinį kartą padėjusi ginklais suomiams 1939 metais, nusprendė padėti ginklais Ukrainai.

Kaip ir Šveicarija, beje, pareiškusi, kad prisideda prie visų sankcijų Rusijai. Suomija, visai pamiršusi finliandizacijos politiką, siunčia Ukrainai 1500 prieštankinius ir kitus ginklus. Net Izraelis, priklausomas nuo Rusijos leidimo bombarduoti Irano bazes Sirijoje, neprieštaravo Nyderlandams ir Vokietijai teikti Ukrainai prieštankinius ginklus Panzerfaust 3-IT ginklus. (Izraelis yra fabriko, gaminančio šį ginklą Vokietijoje, savininkas).

O, jeigu šitaip kietai, solidariai būtų sureaguota 2014 metais! Putinas jau geriausiu atveju būtų tapęs istorija, o Ukraina – ES nare. Ką gi, geriau vėliau, negu niekad.

Deja, tas „geriau vėliau“ kainavo ir kainuoja gyvybes. Matyt mums, žmonėms, reikia karts nuo karto žiaurių kataklizmų, kad atsipeikėtume, kad prisimintumėme Aristotelio, Sokrato, Platono, Kanto etikos ir moralės pamokas. Viena pamoka ši: pinigai tam tikromis aplinkybėmis vis dėlto smirda, o laisvė – kainuoja. Kalbant apie pinigų svarbą Putino aplinkoje: Putino nepritrenks sankcijos. Tačiau jo banditiškoje aplinkoje obščiako praradimas tolygus mirčiai. Išvada: Putinas sava mirtimi nemirs.

Pabaigai dalinuosi Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo citata: „Rusijos invazija į Ukrainą žymi lūžio tašką. Ji kelia grėsmę visai mūsų pokario tvarkai. Esant tokiai situacijai, mūsų pareiga yra dėti visas pastangas, kad palaikytume Ukrainą nuo įsiveržusios Vladimiro Putino armijos. Vokietija glaudžiai stovi šalia Ukrainos“. Ir turi stovėti, nes „derybos“ su banditais įmanomos tik parodžius fizinę ir dvasinę jėgą. Ukrainos atveju ją rodo visa Ukrainos tauta. Kai ji laimės, džiaugsmu dalinsis tie, kas kovojo, o gėda - tik žiūrėję.

Šiandienos demokratinis pasaulis, pasirinkęs laisvę, tuos smirdančius pinigus miežia lauk ir net Kinija dvejoja, ar ištiesti Putinui ranką. Tam pačiam Putinui, kuriam Vakarų sparnuotos raketos – sankcijos net nesisapnavo baisiausiame košmare. Slava Ukraini!