Tarsi pagal užsakymą pasipylė straipsniai apie tai, kad įmonės vis griežčiau atsisako darbo iš namų, nes našumas ir darbuotojų kontrolė menksta, nepadeda jokios techninės priemonės, o algos linkusios šuoliuoti viršun. Jas mokėti nedirbant kolektyvui vis sunkiau, nes infliacija baigėsi ir tiesiog didinti kainų nebegalima. Nesigilinsime kodėl, kaip ir to, iš kokių padidintų mokesčių politikai planuoja finansuoti priešrinkiminius pažadus. Guoskimės, kada dauguma jų po rinkimų bus sėkmingai pamiršti. Kaip visada.
Tačiau bendra tendencija neramina – nepaisant gražiai giedamų ditirambų dėl kylančių atlyginimų, apklausose tauta kalba matanti, kad pradeda skursti ir keliauja į žemesnę socialinę klasę. Tai ne skaičiai, tai pojūtis. O psichologinė būklė ir lemia gyvenimo kokybę.
