Arūnas Milašius. Keistos naujienos apie klasinę padėtį – formaliai augančios algos nebegelbsti

Tautai grįžus po atostogų, atsiprašau, po vasarinio darbo iš namų, nes vėl reikia vežioti vaikus po būrelius ir mokyklas, stovint kamščiuose atsirado laiko pamintijimams apie būtį, gyvenimą bei keturių dienų darbo savaitę. Ir savo vietą klasinėje struktūroje, nes naujas kaimynas gavo prabangų įmonės automobilį važiuoti darbo reikalais į sodą, o tu ne.

Tarsi pagal užsakymą pasipylė straipsniai apie tai, kad įmonės vis griežčiau atsisako darbo iš namų, nes našumas ir darbuotojų kontrolė menksta, nepadeda jokios techninės priemonės, o algos linkusios šuoliuoti viršun. Jas mokėti nedirbant kolektyvui vis sunkiau, nes infliacija baigėsi ir tiesiog didinti kainų nebegalima. Nesigilinsime kodėl, kaip ir to, iš kokių padidintų mokesčių politikai planuoja finansuoti priešrinkiminius pažadus. Guoskimės, kada dauguma jų po rinkimų bus sėkmingai pamiršti. Kaip visada.

Tačiau bendra tendencija neramina – nepaisant gražiai giedamų ditirambų dėl kylančių atlyginimų, apklausose tauta kalba matanti, kad pradeda skursti ir keliauja į žemesnę socialinę klasę. Tai ne skaičiai, tai pojūtis. O psichologinė būklė ir lemia gyvenimo kokybę.

„Swedbank“ savo pranešime spaudai įvardino įdomią mintį – viduriniajai klasei save priskiria vis mažiau piliečių.