Vienas iš geriausių pavyzdžių – krizės ženklai. Įdomioji dalis, kad tuos pačius požymius mes aiškiname skirtingai ne vakariečiai arba į juos išvis nekreipiame dėmesio.
Nors reikėtų kalbėti ne tik apie priežastis, bet ir kurti aiškią strategiją, kaip gyvensime ir ką darysime jei brakštels vienas ar kitas sektorius.
Keisti užkalbėjimai, dažnai prasilenkiantys su realybe, paprastai atsiranda ten, kur tyli mokslas, nes nėra atsvaros tuštiems politikų žodžiams ir veiksmams, kuriais siekiama tik šios minutės naudos.
Vengiami žodžiai
Pavyzdžiui, nedarbas, kurio augimas laikomas vienu iš galimų recesijos šauklių. Mes turime savo paaiškinimą, kuriame žodžio „krizė“ arba „recesija“ nėra nė kvapo.
Liepą nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,3 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Tai nėra gera žinia Lietuvai, siekiančiai sumažinti pajamų nelygybę, nes niekas jos nedidina taip, kaip augantis nedarbas“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pastebėjo, kad nedarbo lygis Lietuvoje didėja nuo sausio ir jau pralenkė Europos Sąjungos vidurkį.
„Kas galėjo lemti augantį nedarbo lygį Lietuvoje?“ – svarstė Ž. Mauricas ir pateikė kelis atsakymus. „Akys visų pirma krypsta į išaugusį pigios darbo jėgos srautą iš trečiųjų šalių (visų pirma Ukrainos ir Baltarusijos), kuris galimai išstumia vietos gyventojus iš darbo rinkos.
Dar anksti daryti toli siekiančias išvadas, tačiau keletas argumentų, pasak ekonomisto, patvirtina šį teiginį: Pirma, nedarbo lygis auga nepaisant augančio dirbančiųjų skaičiaus (t.y. priežastis nėra mažėjantis darbo vietų skaičius).
„Nerimą kelia ir tai, kad, nepaisant itin stipraus BVP augimo, nedarbas Lietuvoje išlieka aukštesnis nei ES vidurkis ir aukščiausias tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Ekonomikos augimo tempui sulėtėjus (ką ir prognozuojame), nedarbo lygis Lietuvoje gali vėl nesunkiai pasiekti dviženklius skaičius, kas paskatintų emigraciją, padidintų pajamų nelygybę ir fiskalinę naštą.
Tačiau, pavyzdžiui, švedai, kurie taip pat susidūrė su šiuo reiškiniu, tokiam procesui turi visai kitokį paaiškinimą – pasaulinės ekonomikos bangavimas atsirito į jų šalį.
Švedijos nedarbo lygis šių metų rugpjūtį netikėtai šoktelėjo iki ketverių metų maksimumo, ir tokia statistika sukėlė klausimų dėl centrinio banko planų didinti palūkanų normas ir paskatino kronos smukimą.
Pagal sezoną pakoreguotas nedarbo rodiklis šoktelėjo iki 7,4 proc., daugiau nei prognozuota „Bloomberg“ ekonomistų apžvalgoje.
Ataskaita, kaip rašoma – bloga žinia ir šalies finansų ministrei Magdalenai Andersson, kuri turėjo pristatyti 2020 metų biudžetą. Per spaudos konferenciją, per kurią turėjo būti pristatytos darbo rinkos iniciatyvos, M. Andersson laikėsi „pagyvensim-pamatysim“ pozicijos, tvirtindama, kad vasaros duomenys visada atspindi neapibrėžtumą. „Mes matome, kad tarptautinis lėtėjimas šiuo metu daug akivaizdžiau veikia Švediją, – sakė ji per spaudos konferenciją. – Mes ketiname daug kruopščiau išnagrinėti naujausius duomenis.“
Kalbant paprastai, Švedijoje šis bedarbių didėjimas vertinamas kaip galimas recesijos ženklas. Ar pas mus tikrai tai imigrantų pasekmė, ar recesijos ženklai nėra jokio pyptelėjimo nei iš akademinės visuomenės, nei iš atsakingų institucijų.
Transporto rebusas
Kita ateinanti bėda jau seniai žinoma.
Pavasarį ES institucijoms baigiant parengti vadinamąjį Mobilumo paketą – taisyklių rinkinį, kuris galiotų visų ES valstybių vežėjams.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis tada sakė, kad sparčiai augančiam ir daugiau nei dešimtadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriančiam Lietuvos transporto sektoriui ilguoju laikotarpiu naujosios taisyklės, tam nepasirengus, gali tapti finansine problema.
Po pusmečio tai nutiko. Menka viltis, kad naujasis Europos Parlamentas (EP) atsižvelgs į Lietuvos ir kitų ES rytinių šalių argumentus dėl Mobilumo paketo žlugo. Strasbūre susirinkęs Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas (TRAN) nubalsavo prieš 61 taisyklės taikymą.
„Vežėjų teigimu, minėti poveikiai padidins kelių transporto paslaugų kainą ir neleis patenkinti šių paslaugų paklausos iš pramonės ir logistikos įmonių visoje Europoje, taip sumažindama visos transporto sistemos lankstumą“, – apibendrino teigė Lietuvos verslo atstovybės ES vadovas Tomas Vasilevskis.
Panašu į aiškų scenarijų, kaip elgsimės vienu antru ar trečiu scenarijumi? Kiek mus kainuos, kaip, jei reikės, galime sumažinti šio paketo poveikį, kokie galimi keliai panaikinti žalą ekonomikai ir paremti įmones, ar galbūt iš to net gauti naudos?
10 proc. BVP nėra juokingas skaičius. Kariuomenei skiriame 2 proc. Negirdėti ir apie tai, kad įvairios gausiai iš biudžeto finansuojamos mokslinės įstaigos būtų sukūrę ką nors panašiai į strategiją ar bent jau aiškų veiksmų planą.
Kaip nors išgyvensime. Arba išgyvenimo kelius nusižiūrėsime nuo lenkų. Taip paprasčiau. Prarasime keletą tūkstančių darbo vietų? Kam tai rūpi.
Ant recesijos slenksčio
Lietuvoje pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus nukrito labiausiai Baltijos valstybėse.
Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas sumažino vidutiniškai 3,5 proc., Estijos – 1,3 proc., o Latvijos – padidino 0,4 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) parduota Lietuvos pramonės produkcija atpigo 1,4 proc., Latvijos – 0,1 proc., Estijos – 0,2 procento. Be naftos produktų, kurie Lietuvoje gaminami vienintelėje iš Baltijos valstybių, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per mėnesį sumenko 0,4 proc., o per metus – 1,2 procento.
Kiek tai susiję su galima recesija Vokietijoje, vienoje iš pagrindinių mūsų pramoninių partnerių, nežino niekas ir mes sėkmingai neprarandame optimizmo.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė tvirtino, kad iš tiesų yra neraminančių žinių.
„Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų asociacija gegužės mėnesį darė apklausą Vokietijoje, apklausta 25 tūkst. įmonių. Išvados tokios, kad jei būtų vienintelis šių metų žodis įvardyti, kas būdinga Vokietijos ekonomikai, tai yra nerimas.
Be abejo, automobilių pramonė, kuriai tiekia mūsų inžinerinės pramonės atstovai rodo ganėtinai liūdnus skaičius. (…) Mes per anksti vertiname, reikia žiūrėti visų metų rezultatus ir kokių priemonių imsis Vokietijos vyriausybė“, – komentavo A. Gurinskienė. Ji pridėjo, kad dabartiniai Vokietijos ekonominiai sunkumai gali atsiliepti ir maisto pramonei, baldų gamybos sektoriui, bet tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Toliau gyvensime viltimi ir tikinsime save, kad mūsų tai nepalies. Gal ir pavyks įtikinti. Jei tarptautinės ekonomikos vėjas bus palankus.
Nekreipsime dėmesio
Jungtinės Karalystės (JK) kelionių agentūra „Thomas Cook“ paskelbė bankrotą, nepavykus pasiekti paskutinės minutės susitarimo su investuotojais.
JK Vyriausybė dabar turės parskraidinti namo 150 tūkst. atostogaujančių britų. 1841 m. įkurtas kelionių organizatorius karštligiškai ieškojo privačių investuotojų, kurie galėtų skirti 200 mln. svarų sterlingų, išgelbėsiančių bendrovę nuo likvidacijos.
Įdomu tai, kad jie žlugo ne dėl to, kad nesugebėjo pirkti ir parduoti, ar užsakinėjo blogus viešbučius. Jie tiesiog nesugebėjo prisitaikyti prie sparčiai kintančios ekonomikos, kurią valdo technologijos.
Apie naujų technologijų iššūkius kalba ir mūsų Prezidentas Gitanas Nausėda. Ką konkrečiai mums, kaip valstybei, siūlo mūsų mokslas?
Plačioji visuomenė iš šių pokalbių žino tik tiek, kad Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, kuris kartu su dar šešiais mokslo ir technologijos parkais (pakelkit ranką, kas apie tokius girdėjote) mums kainavo šimtus milijonų eurų eurų ir turėjo tapti jungtimi tarp mokslo ir verslo. Tačiau tai liko tik vietos, kur galima pigiai išsinuomoti patalpas.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko šių projektų analizę. Išvados graudžios.
Tyrimu išsiaiškinta, kad dabartinė inovacijų politika Lietuvoje mokslų ir technologijos parkų (MTP) atžvilgiu yra netolygi, fragmentuota, netvari.
Daugiau nei pusė nagrinėjamų parkų efektyvios inovacijų politikos nebuvimą įvardino kaip problemą, kuri tiesiogiai trukdo jiems siekti užsibrėžtų tikslų. Nacionaliniu lygmeniu trūksta aiškios ir nuoseklios strategijos, nukreiptos į MTP, kuri taip pat ilguoju laikotarpiu apibrėžtų MTP veiklos kryptis, susietas su politikos priemonėmis bei laukiamais rezultatais.
Šaltukas prie durų
Tikėtis, kad tokios įstaigos, kurioms skiriame daugybę milijonų eurų, gali nuveikti ką nors produktyvaus ir padėti mūsų valstybei plaukti ne tik ekonomikos pasroviui, bet ir padėti spręsti problemas, naivu. Dėl to vietoj skaičių ir atsiranda užkalbėjimai, kainuojantys milžiniškus pinigus.
Pabaigai Lietuvos banko prognozės. Iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netrukus pasiekti ir Lietuvą. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet.
Lietuvos banko vertinimu, „Brexit“ be susitarimo sulėtintų Lietuvos BVP augimą. Pirmaisiais metais poveikis siektų -0,46 proc. punkto, antraisiais – -0,20 proc. punkto, trečiaisiais – -0,14 proc. punkto. Bendrai per 3 metus susidarytų -0,80 proc. punkto skirtumas, lyginant su pagrindiniu scenarijumi, t.y. „Brexit“ su susitarimu.