Tarsi naujienų kratinys, bet iš tiesų yra kiek kitaip. Infliaciją Lietuvoje, kaip ir neseniai Estijoje, skatina tie patys faktoriai – valdžios į rinką pilamų pinigų malūnas. Tačiau, skirtingai nei estai, kurie tiesiog leido atsiimti santaupas pensijų fonduose ir ten mažmeninė rinka suklestėjo trumpam, mes pasirengę šį eurų pylimą ant kainų malūno padaryti ilgalaikiu. Kalbu apie atlyginimų didinimą prieš rinkimus.
Jis jau nutiko vieną kartą šiemet ir biudžete, kurį parengę buvę valdantieji, nuo kitų metų numatytas dar kartą. Pridėkime ir keistoką valstybės valdymo reformą, leidusią įstaigų, agentūrų, tarnybų ir kitų institucijų vadovams sau bei sau artimiems žmonėms legaliai skirti didžiulius atlyginimus. Turime įdomią mozaiką.
Nekalbu apie tyliąsias biurų pelytes, tvarkingai vykdančias vadovo ir jo patarėjų nurodymus. Kalbu apie aukštesnes pozicijas.
Beje, tai viena iš galimų priežasčių, kodėl sujuda NT rinka būtent Vilniuje, – į čia plūsteli šimtai gerą algą gaunančių valstybės tarnautojų iš įvairių Lietuvos kampelių, kuriems tai proga susitvarkyti gyvenimą. Po atlyginimų didinimo auga sluoksnis tų, kurie gali sau leisti nusipirkti naują ar gerinti jau turimą būstą. Šimtai naujų pirkėjų sostinės rinkoje jau matomi. Staiga turtingesniais tapę žmonės koncentruojasi sostinėje – keistoka reforma lėmė, kad dauguma aukštų postus užimančių piliečių, kuriems augo algos, telkiasi būtent čia ir didmiesčiuose.
Tampame kaip Graikija ir kitos Pietų šalys
Atlyginimai šiam sluoksniui dažnai tokie, jog Prezidentas ir ministrai gali tik padūsauti, kai šeimos nariai paklausia „o kur mūsų pinigai?“. Tai nauja tvari vidurinioji klasė su stabiliom, nuo jokių ekonomikos pokyčių ir kitų krizių, išskyrus politines, tokias kaip rinkimai, nepriklausoma žmonių grupė. Dėl patekimo į šį ratą po kiekvienų rinkimų, kai keičiasi valdžia, ir užverda kova be kompromisų ir taisyklių.
Ne, ne vertybės ir ambicijos dažnai veda žmones siekti karjeros. Tai nėra blogai. Be didelį atlygį gaunančių aukščiausios kategorijos vadovų niekur nenuvažiuosime. Blogiau, kad vis didinant algas niekas niekada neužduoda klausimo – o kokią naudą suteikiate visuomenei, ar visuomenės mokami pinigai pateisinami? Tampame kaip Graikija ir kitos Pietų šalys, kur gerai gyvena tik valdininkai ir stambūs verslininkai.
Šalia šio naujojo viduriniosios klasės sluoksnio pridėkime Vilniaus biurokratiją, kai leidimo naujam daugiabučiui išdavimas gali tęstis metų metus, – jei manote, jog vystytojai investicijų į strigusius projektus ir išlaidų biurokratiniams projektams neįtraukia į statomų būstų kainą, tai iš naujo pastudijuokite ekonomikos vadovėlį.
Šis kokteilis ir lėmė „Lietuvos ekonominį stebuklą“, kai daugumoje Europos šalių NT kainos čiuožė žemyn, o pas mus išliko ar net šiek tiek padidėjo. Stebuklų nebūna. Ekonomikoje yra tik labai konkrečios priežastys, kurios ne visada matomos. Tačiau visada ir už viską reikia sumokėti.
Kas toliau? Deja, nesu optimistas, optimizmo nesuteikia ir naujosios Vyriausybės planuojama biurokratijos mažinama komisija, kurioje vėlgi dirbs biurokratai.
Problema – ne geri norai. Bėda – statistika. Jei Lietuvoje biudžetiniame sektoriuje dirba apie 25 proc. žmonių, o ES vidurkis 19 proc., tai reiškia, kad vienos kitos licencijos, leidimo ar privalomos ataskaitos panaikinimas nieko neišspręs. Išspręsti gali tik normali ir visaapimanti reforma tiek valstybės valdymo, tiek sveikatos ir švietimo srityse, kad statistika keistųsi. Kol taip nenutiks, tiesiog toliau vadovausimės šūkiu „galime pigiai pasiskolinti ir pinigus ištaškyti“. Ne, augančios NT kainos mūsų nepaguos.
Jei netikite tuo, ką rašau, – kiek mokama ministerijos ir valstybinėse įstaigose arba kas ministerijoje uždirba 8 tūkstančius eurų prieš mokesčius. Ne, tai ne ministras.
Ir truputis kultūros, kad neatrodytų, jog viešajame sektoriuje viskas medumi patepta.
Ir truputis kultūros.
Autorius feisbuke.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
