Arūnas Milašius. Nesušvitusi Vilniaus eglutė, kuri galėjo atnešti tiesą ir šviesą į liaudį

Lobistas tingiai atsilošia krėsle. Pirma mintis, jam šaunanti į galvą žiūrint žinias: „Taip, pagaliau atėjo ir mano laikas, dabar išsimušime euriukų“, ir jis patenkintas žvelgia į Vilniaus merą, kuris ką tik spindinčiomis akimis skelbė, kokia šviesi bus pagrindinė šalies eglutė, o dabar drebančiomis lūpomis porina, kad elektros jai pritrūks ir jokios prabangos miesto pagrindinėje aikštėje nebus.

Čia oficialus miesto savivaldybės pranešimas spaudai, iš kurio matome, kaip nuoširdus ir patiklus tarsi vaikas meras buvo niekšingai apgautas, tikėtina, įvairių miesto valdininkų bei tarnautojų. Nespėjo sureaguoti net jo pavaduotojas Valdas Benkunskas, kuris oficialiai kandidatuoja į Vilniaus merus ir yra pareiškęs, kad jam valdant tokių cirkų, kokius atlikinėjo vis dar valdžioje esantis Remigijus Šimašius, tai jau nebus, ir dėl tos stebėsenos net per rinkimus nepaliko vicemero kabineto. Dėl Lietuvos, dėl Vilniaus, – žinoma, mes tikime tuo.

Skaitome oficialią šviesų atšaukimo versiją:

„Neseniai pasirodė informacija, kad jubiliejiniais metais Vilniaus kalėdinė eglutė kainuos trigubai brangiau nei pernai. Už eglutę miestas norėjo pakloti apie 250 tūkst. eurų. Ilgą laiką tylėjęs miesto meras R. Šimašius siūlo šiuos pinigus paaukoti karo niokojamai Ukrainai ir Vilniuje Kalėdas švęsti kukliai.

Nors mėgstamiausių metų švenčių Vilnius visiškai atsisakyti tikrai nežada, meras siūlo jubiliejiniais metais pastatyti kuklią arba net pernykštę Kalėdų eglutę. Tokį pasiūlymą jis teiks miesto Tarybai ir bus nuspręsta, kaip šiemet atrodys kalėdinis Vilnius bei pagrindinė miesto puošmena – eglė Katedros aikštėje.

„Padarykime šiemet pačią kukliausią Kalėdų eglutę (arba tiesiog pernykštę). Likę pinigai gali būti panaudoti padėti Ukrainai kovoti bei nesušalti žiemą. Aišku, konkursas jau įvyko, sutartis pasirašyta, pinigai jau leidžiami pirminėms idėjoms realizuoti. <…>. Bus tų žėrinčių švenčių. Taip, turėsime ir 700 metų jubiliejų – tarsimės su koalicija, ar mažinti šventę, ar palikti ją tokią, kaip suplanuota. Rusijos agresija neturi sustabdyti miesto gyvenimo ir švenčių, ypač tų, kurios vyksta kartą per šimtą metų“, – rašo R. Šimašius.

Meras taip pat pakomentavo ir rekordinę eglutės kainą. Prasitarė, kad pats apie eglutės kainą sužinojo vėliau, nei būtų to norėjęs.“

Pernai Vilniaus Kalėdų eglė kainavo 89 tūkst. eurų.

Čia šviežios istorijos pradžia. Istorijos, kuri galėjo tapti Lietuvos ar bent jau Vilniaus kopimu į europinį žinomumą, turistų srauto didinimą ir tautos vienijimą. O baigėsi tradiciškai – godžias akis užplūstančiomis ašaromis ir riksmu „duokit mokesčių mokėtojų pinigų ir nieko neklauskite“.

Tą oficialiai pareiškė viešbučiai ir restoranai.

„Vien mero pasakymas, kad eglutė bus kukli ir atiduosim pinigėlius Ukrainai, mums labai bloga žinia iš turizmo pusės, nes mūsų eglutė, kad ir kokia ji, būdavo išskirtinė. Taip kalbėdami politikai nepagalvoja, kad mums labai svarbi žinutė užsieniečiams, kuriuos mes norime prisitraukti į Lietuvą ir parodyti, jog gyvenimas čia vyksta, kaip ir vyko“, – trečiadienį vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Turizmo verslo atstovai jau anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje turistų iš užsienio šiemet mažėja, nes jie abejoja saugumo situacija šalyje dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Verčiu į liaudies kalbą. Viešbučių ir restoranų atstovai tiesiog nori, kad tie mokesčių mokėtojai savo lėšomis užsiimtų jų verslo protegavimu bei reklama. Ar to nori mokesčių mokėtojai, niekas net nesivargina pasidomėti. Kaip ir tai, ar mažesnis PVM restoranams, už kurį mokės tie patys mokesčių mokėtojai, bent kiek sumažins kainas tuose restoranuose.

Bet nukrypome į niekingus piniginius pasvarstymus. Grįžkime prie temos, kodėl blanki kalėdinė eglutė galėjo tapti puikia galimybe Vilniui ir visiems lietuviams. Reikėjo tik vieno – ne virpančiomis lūpomis kaulyti eurų ar aiškinti, kad nežinojai, jog šiemet bus Kalėdos ir jos nutiko netikėtai, nes, suprask, sostinė ne kiekvienais metais puošia eglutę ir perspausdina Ž lygio užsienio portalų reitingus, kur Vilniaus eglutė pripažįstama gražiausia.

Kalėdinės eglutės yra lietuvių fetišas. Netgi stipresnis už nekilnojamojo turto kainas, ir tuo galėjo sėkmingai pasinaudoti tiek savivaldybė, tiek turizmo sektorius.

Pavyzdžiui, kodėl nesurengus akcijos „pirk kavą už 5 eurus sostinėje ir visas pelnas atiteks eglutei papuošti“, arba tiesiog organizuoti rinkliavą su pažadu paviešinti to norinčius aukotojus? Ta pati savivaldybė, šiek tiek padirbėjusi, taip pat galėjo sušaukti miestiečius į talką ar akciją „apšviesk eglutę“. Manau, prisidėję būtų pakankamai daug žmonių.

Tačiau čia yra esminis momentas – reikia dirbti, galvoti ir sugalvotas idėjas įgyvendinti. Tai vargina ir nėra pelninga veikla. Geriau tiesiog ištiesti ranką į mokesčių mokėtojų kišenę ir ramiai gyventi toliau.

Autorius feisbuke.