Lyginame du faktus, kurie tarsi nesusiję vienas su kitu.
Pirmasis. Pirmajame rinkimų ture buvo išrinkti 26 merai. 34 savivaldybėse kovo 19 d. įvyks antrasis merų rinkimų turas.
Antrasis. Anykščių rajone į savivaldybės tarybą ir antrąjį mero rinkimų turą patekęs valstiečių kandidatas Kęstutis Tubis šalinamas iš rinkimų. Tokį sprendimą balsų dauguma, atsižvelgusi į teismo priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje ir jo išaiškinimą, antradienį priėmė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). K. Tubio atstovas tikino, kad VRK sprendimą skųs ir ginčys.
Vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas, patenkindamas prokuratūros apeliacinį skundą, buvusį Anykščių merą K. Tubį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, rašo ELTA. Teismas K. Tubiui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą, taip pat 1 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimą bei uždraudė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. VRK posėdyje dalyvavęs K. Tubis tikino, kad šį teismo nuosprendį apskundė Aukščiausiajam Teismui. Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo duomenimis, tuometinis Anykščių rajono savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys K. Tubis nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų vasario galimai naudojosi savo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui.
Reikia pastebėti, kad per šiuos rinkimus spec. tarnybos buvo labai neaktyvios. Gal aptingo, gal negavo tinkamo parėdymo iš ten, kur reikia. Čia paliksime autoriaus ir skaitytojų fantazijai.
Praėjusiuose savivaldos rinkimuose šios tarnybos buvo kur kas darbštesnės, vyko keletas pretendentų į merus parodomųjų areštų ir garsių spaudos konferencijų. Kai kas suskaičiavo 7 tokius atvejus, tačiau tai nėra oficiali informacija. Jei tai tiesa, statistiškai į teisėsaugos girnas pateko kas dešimtas rajono ar miestelio vadovas. Įdomu ir tai, kad praktiškai visos bylos baigėsi niekuo – žmonės nebuvo nuteisti. O kai kurie iš jų sėkmingai dalyvavo ir šiuose rinkimuose.
Kodėl rajone ar regione „būti prie valdžios“ taip svarbu? Atsakymas labai paprastas – tai išgyvenimo klausimas. Konkuruoti čia nėra su kuo. Dauguma atvejų arba tu gauni užsakymų iš savivaldybės įmonių ir pačios savivaldybės, arba gali užsidaryti. Eiti konkuruoti į didmiesčius ar, o Dieve, į užsienį daugeliui vietos įmonių nesuvokiama. Nes ten negali taikyti milžiniškų maržų savo paslaugoms ir gaminiams.
Kaip sako portalo Delfi antraštė, Vilniaus valdžia keičiasi iš esmės: partijos atsivedė patarėjų, giminių ir kitokių artimųjų.
Iš kitos pusės, „merai ūkininkai“ taip tvirtai paima valdžią į savo rankas, kad be jų nevyksta joks rimtesnis darbas. Ypač skurdesniuose rajonuose: ten pagrindinis gyventojų maitintojas, kur galima ieškoti darbo už bent kiek padorų atlyginimą, – biudžetinės įstaigos. Čia visi tiksliai žino, kad, be vietinio valdovo sutikimo, net valytoja mokykloje nebus įdarbinta. Jei ne – lai eina dirbti pas vietos verslininką už „kiek daugiau nei minimumą“. Iš kitos pusės, kai ateina rinkimai, daug tokių žmonių keliauja dorai balsuoti už „maitintoją“ – pareigas einantį merą, nes naujo atėjimas reiškia didžiulius pokyčius biudžetinių įstaigų darbo rinkoje. „Išeiti iš komforto zonos“ kviečia tik motyvatoriai, kuriems brangiai mokama. Paprastai eiliniai piliečiai ne tam šią zoną kuria, kad iš jos bėgtų po pirmų rinkimų.
Laimei, šiuolaikiniame trumpų atstumų ir totalinio darbuotojų trūkumo pasaulyje šis tas keičiasi. Kaip legenda pasakojami vieno mūsų perdirbėjo neseniai patirti nuotykiai nedidelėje savivaldybėje, sąlyginai netoli sostinės. Ten garsaus prekių ženklo savininkas turėjo gamyklą su kiek daugiau nei 100 žmonių ir nusprendė „optimizuoti procesą“. Kad būtų pigiau, nes kiek pasikeitė padėtis rinkose, keliems mėnesiams nutraukti šios įmonės darbą. Tai yra sumažinti atlyginimus, o daliai žmonių pagalvoti apie savo būtį esant nemokamose atostogose. Normalus ir standartinis lietuviško verslo modelis.
Tik nutiko keistas dalykas. Išgirdę šiuos nuotykius, į miestelį savo naujus „Mercedes“ pasuko vilniečiai, kurie nebuvo girdėję apie vietos „Lions“ ar „Rotary“ klubus.
Kalbėjo nelaimingiems provincijos darbininkams daug gražių žodžių apie gyvenimą sostinėje ir patogius mikroautobusus, kuriais galima keliauti iš miestelio iki Vilniaus logistikos sandėlių, kur reikia rankų.
Rezultatas – perdirbėjui gamyklos iš naujo atidaryti nepavyko, nes dauguma buvusių darbuotojų dabar dirbti ten nebeturi laiko. Rytais vyksta į Vilniaus logistikos sandėlius patogiais mikroautobusais plušėti už 1300 eurų į rankas. Neįsivaizduojamus pinigus toje gamykloje.
Linksmiau būna, kai tvirtai valdžias savo rankose laikantis meras susipyksta su verslo partneriu ir prasideda vidinė kova. Taip, kalbama, nutiko viename Dzūkijos regione, kur susikirto senų bendražygių interesai, ir oponentas padėjo pareigas einančio konkurento priešininkei, nes resursų turi pakankamai. Čia laukia įdomus antras turas. Klausimas tik, kiek merui pavyks išnaudoti turimą administracinį resursą ir perlaužti padėtį savo naudai.
Kalbant realiai – toks didelis senų merų procentas, kuris buvo išrinktas šiuose rinkimuose, reiškia du dalykus. Pirmas – regiono gyventojus šie politikai tenkina ir nieko keisti nenori.
Kitas – dažnai jų valdžia paremta ne tik politiniu pasitikėjimu ir populiarumu, bet labai tvirtais bendrais interesais su vietos valdininkija bei verslu, kurie pasiryžę pasiraitoję rankoves plušėti rinkimuose, kad tik politikas būtų perrinktas, nes tai visiems labai pelninga ir patogu. Tačiau tai stabdo regionų vystymąsi. Gyventi ir žvejoti pelkėje vietos elitui patogu ir gera.
Seniai žadamos reformos vargu ar sulauksime. Sprendimas – neleisti taip giliai įsišaknyti valdovams, nes valdžia keičia net geriausius žmones, kadencijų ribojimas. Be chirurginių pjūvių, deja, nieko nebus. Kompresas iš gražių žodžių apie tvarią politiką čia nepadės.
Autorius feisbuke.