Skausmas kur kas gilesnis. Ir, panašu, ilgalaikis. O to priežastis makroekonominė – ekonomistai prakalbo apie tai, kad įmonėse baigėsi nevaržomas augimas iš pandemijos ir infliacijos lengvų pinigų, o akcininkai – kaip netikėta ir kaip jie taip galėjo – iš direktorių pradėjo reikalauti nebe gražių ataskaitų, bet realių pinigų. Pabrėžiu – realių pinigų sąskaitose, o ne gražių skaidrių per metinius ir ketvirtinius susirinkimus.
„Deja, augančios investicijos ir talentų išlaikymas lemia ir poreikį optimizuoti darbo vietų skaičių: iki metų pabaigos „Telia Lietuvoje“ planuojame atsisakyti apie 200 pozicijų.“ Tai tik vienas iš pranešimų apie atleidžiamus darbuotojus. Paprastai korporatyvinius atsisveikinimo laiškus, kur dominuoja frazės „čia daug išmokau, tačiau pasiilgau iššūkių“, rašo žmonės iš vadinamųjų prabangos pozicijų – vystymo plėtros vadovai, viešųjų ryšių specialistų padėjėjų asistentai ir panašūs darbuotojai, kurie kuria šiokią tokią vertę, tačiau ta vertė per maža, kad žmogui mokėtum didėjantį atlyginimą.
