Arūnas Milašius. Tylusis viduriniosios klasės riebalinio sluoksnio tirpdymas

Nors akys galbūt dar sunkiai markstosi nuo didelio baltos mišrainės ir kitų šventinių, bet kūnui nelabai naudingų produktų kiekio, suvartoto per šventes, galima pradėti analizuoti, ką jau atnešė šie metai. O jie atnešė tai, ko buvo laukta tik 2026 m., – tylią mokestinę revoliuciją, kurią paliko buvusi valdžia.

Naujoji naujus mokesčius dar tik žada. „Žmogus, gaunantis ir 10 tūkst., ir 6 tūkst. per mėnesį, sumokėjęs didesnius mokesčius netaps skurdžiumi“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Bet socialdemokratai programoje įsirašę, kad didesnius mokesčius turi mokėti visi, kurių „suminės pajamos“ didesnės už šalies vidurkį.

„Suminės pajamos turėtų būti ne tik iš darbo santykių, bet ir tos, kurias gauna iš nuomos, tantjemų, dividendų, – iš visų sričių“, – kalbėjo A. Sysas.

Tik socialdemokratai sako dar skaičiuojantys, kokias pajamas pernai gavo žmonės ir nuo kokios pajamų ribos mokesčiai turi didėti.

Čia tai, kas laukia. Realybė, kuri įsigaliojo nuo sausio 1 d., irgi ne rožinė.

Nors formaliai nauji mokesčiai įvedami Seime juos iš anksto apsvarsčius, pabalsavus ir davus laiko susipažinti bei moraliai susitaikyti, jie gali kisti tiesiog vienos ministerijos ar inspekcijos klerkų paaiškinimo būdu. Taip nutiko, pavyzdžiui, su išsvajotais lietuvių butais, skirtus nuomoti, – dar neseniai tai buvo masinis tautos investavimo būdas, nes užtikrino gana stabilią grąžą, o apie kitus būdus tautiečiai ne ką buvo girdėję.