Arūnas Spraunius. Įbrangusi tendencija: teroras kaip politikos tęsinys

Tuo metu svarbiausia Rusijos specialistė JAV valstybės departamente Victoria Nuland 2021-ųjų spalio 12 dieną sėdėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) kabinete Maskvoje. Baigėsi susitikimas su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu. Dėl per daugelį metų susiklosčiusio mandagaus bendravimo jai niekaip neišėjo suprasti, kodėl šįkart tenka klausytis tik išoriškai į kolegą panašaus „roboto“. Nepakeldamas akių nuo popierių, S. Riabkovas mechaniškai bėrė Maskvos oficialią poziciją. Be jo susitikime dalyvavo gynybos viceministras Aleksandras Fominas, abu valdininkai bendravo taip, tarsi skirtų komunikaciją žmonėms, kurių kabinete nebuvo.

Kuomet Vakaruose jau atvirai kalbėta apie Rusijos įsiveržimo į Ukrainą riziką, Maskva pareikalavo saugumo garantijų: NATO privalo atsisakyti plėtros į rytus, sugrąžinti karines pajėgas į pozicijas Europoje prie 1997 metų sienų, kai į Aljansą dar nebuvo įstojusios 10 rytų bei vidurio Europos šalių.

S. Riabkovas ir A. Fominas 2022 metų sausio 10-ąją Ženevoje su Amerikos valstybės sekretoriaus pirmąja pavaduotoja Wendy Sherman ir pavaduotoja ginklų kontrolės klausimais Bonnie Jenkins rengėsi svarstyti Rusijos ultimatumą. Amerikietės siūlė tartis, S. Riabkovas į tai atsakė: „Mums reikalinga Ukraina! Mėžkitės su savo manatkėmis iki 1997 metų sienų!“

Pasak pareigūnę asmeniškai pažįstančio vienintelio tarnybą (Rusijos misiją prie Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje) po Rusijos agresijos prieš Ukrainą palikusio rusų diplomato Boriso Bondarevo, nors W. Sherman grūdinta, „geležinė“ moteris, regint iki tol visada mandagaus S. Riabkovo virsmą, žandikaulis jai turėjo atvipti. Viceministras metų metais dirbo su Amerika, staiga „suprato“: „Amerikiečiai priešai, reikia kariauti Ukrainoje...“