Politinio simbolizmo devalvacijos / nevilties temai tinka žinia, jog Rusijos atstovų nepakvietė į birželio 6-osios renginius, skirtus sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 80-mečiui paminėti. Po dalies šalių pareiškimo, jog rusų dalyvavimas simbolinėse iškilmėse vers jas jaustis nejaukiai. Balandį renginio organizatoriai dar žadėjo kviesti rusų atstovus – bet ne Vladimirą Putiną – dėl pagarbos SSRS paaukotoms gyvybėms Antrajame pasauliniame kare.
Neproginis gyvenimas klostosi savo ruožtu. Prahos taryba gegužės 13-ąją nusprendė aiškinamąja lentele papildyti bronzinį bareljefą „Maskva–Praha“ Čekijos sostinės metro stotyje „Anděl“ (anksčiau „Moskovskaya“). Joje nurodoma, jog legendą apie Čekoslovakijos–Sovietų Sąjungos draugystę primetė sovietų okupacinė valdžia.
Nors SSRS subyrėjo, Rusija tęsia ta pačia okupacine dvasia. Stotis „Moskovskaya“ atidaryta 1985 metų lapkritį, ją projektuojant dalyvavo sovietiniai inžinieriai. 1990-aisiais ji pervardinta į „Anděl“ (Angelas).
Globali viešoji erdvė logiškai pursloja nuomonėmis. Pavyzdžiui, tezė: gegužę JAV spaudoje daug kalbėta apie Kyjivo prašymą leisti naudoti naudoti amerikietiškus ginklus smogti į taikinius Rusijos teritorijoje. Iki tol idėja buvo tvariai nepopuliari Baltuosiuose rūmuose. Reikalai ėmė keistis, gegužės 15-ąją iš Kyjivo grįžus valstybės sekretoriui Anthony’iui Blinkenui: pasak „The New York Times“, jis ėmė įtikinėti prezidento aplinką Kyjivo teise atsakyti į rusų atakas prieš Charkivą (prieš pat karą jame gyveno 1,421 milijono žmonių), esantį vos už 90 kilometrų nuo sienos su Rusija.
Kita tezė: per vizitą Kyjive A. Blinkenas imperatyviai reikalavo, jog Vakarų tiekiama ginkluotė nebūtų naudojama atakoms Rusijos teritorijoje, priešingu atveju net grasino tiekimą nutraukti, kaip kad dėl kitų priežasčių buvo kuriam laikui nutrauktas ginklų tiekimas Izraeliui. Dalis stebėtojų įžvelgė tendenciją, kad patvirtintas karo Ukrainoje pagrindinis principas – Vakarai kožną kartą padeda silpstančiai pusei: jei atakuoja Ukraina, ginklų tiekimas jai stoja, jeigu puola Rusija – tiekimas atnaujinamas. Taip abi pusės ir alina viena kitą.
Taip atrodė teorinės spekuliacijos. „Ant žemės“ reikalai klostosi savo ruožtu. Pasienyje su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas neturi šansų įkalbėti rusų kariškių kovos mašinų „Grad“ nemaskuoti kaip šiukšliavežių, net jei tai gresia šiukšlių neišvežimu iš pafrontės rajonų iki karo pabaigos. Rusų modus operandi: atvykai kaip šiukšliavežė, nudengei maskuotę, smogei raketomis, kad ir iš pilnos mašinų trasos pakelės, ir – į kojas.
Šiukšliavežei suteikus situacinio (tam kartui) karo simbolio rangą, išsikraustymo iš proto simboliu irgi „tam kartui“ kurį laiką (maždaug parą) buvo galima vadinti, pavyzdžiui, statybines medžiagas. Gegužės 26-osios vidurdienį rusų armija aviacinėmis bombomis smogė Charkivo statybinių medžiagų hipermarketui „Epicenter“. Šeštadienio vidurdienį pastate buvo daugiau kaip 200 pirkėjų bei personalo, žuvusiųjų skaičių tikslino kelias dienas, jis augo iki 19. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką pavadino eiline rusiškos beprotybės apraiška.
Tame pačiame Charkivo rajone šiaurės rytuose, kur stovėjo „Epicenter“, gyvenanti rašytoja, žurnalistė Anna Gin rašė: „Internete rašo, kad statybų hipermarketas. Noriu pataisyti: didžiuliai skyriai ir baldų, ir kanceliarinių prekių, šviestuvų etc. Vienas mėgstamiausių charkiviečių prekybos centrų, kur vienoje vietoje galima įsigyti visko namams.“
Skubiai koreguojame išsikraustymo iš proto simbolį – pasirodo, tai talpesnis „viskas namams“.
V. Zelenskis kreipimesi į pasaulio lyderius, įrašytame rusų bombarduotų vietų Charkive fone (ne tik „Epicenter“, taip pat ir spaustuvės „Vivat“, kurioje po smūgio raketomis gegužės 23-iąją žuvo 7 darbuotojai), ragino dalyvauti Taikos susitikime Šveicarijos kurorte Biurgenštoke birželio 15–16 dienomis: „Kreipiuosi į pasaulio lyderius, kol kas susilaikančius nuo globalių pastangų surengti Taikos susitikimą: prezidentą Bideną, Jungtinių Valstijų lyderį, ir prezidentą Xi Jinpingą, Kinijos lyderį. Mes nenorime, kad taip pat, kaip šios knygos (spaustuvėje „Vivat“ – aut. past.), sudegtų ir Jungtinių Tautų (JT) Chartija. Tikiuosi, nenorite ir jūs <...> Prašau, palaikykite Taikos susitikimą asmenine lyderyste bei dalyvavimu.“
Kreipimasis simboliškai akivaizdžiai stiprus, JAV ir Kinijos lyderiai jį praleido negirdomis.
Užtat gegužės 31-ąją JAV (Pasak „Associated Press“, slapta, kas į simbolizmo formatą niekaip neįsipiešia) ir Vokietija leido Kyjivui naudoti jų patiektus ginklus atakoms Rusijos teritorijoje. Tiesa, su išlygomis – ukrainiečiai jais „tam kartui“ (po birželio 3-iosios realijos galėjo pasikeisti) galėjo atsakyti tik gindami Charkivą ir nesitaikydami į vadinamuosius dvigubos paskirties (ne vien karinius) taikinius. V. Putinas reaguodamas pagrasino atakuoti NATO nares. Arčiau politinio simbolizmo šiuo atveju Vakarai (dėl neapibrėžtumo).
Simboliai paklausūs, jų geidžiama egzistencinės gerovės periodais. Vienas simbolizmo stulpų poezijoje Arthuras Rimbaud (1854–1891 m.) rašė: „Tu esi pranašas, tu privalai tapti pranašu“. Kai tą bylojo, Europa gyvavo geopolitinės ramybės po monarchijų karų (Prūsija prieš Austriją 1866 m., Prūsija prieš Prancūziją 1870–1871 m.), audringo „Tautų pavasario“ XIX amžiaus viduryje. Po tada paskutinių geopolitinių persigrupavimų bei sukrėtimų amžiaus pabaiga europiečiams regėjosi palaimingai rami, augo gerovė, tikėta pažanga.
Stojus krizėms politinis – kaip ir bet koks – simbolizmas skursta panašiai, kaip kad prabangos laikais dendžiai (ar žigolo, Italijoje vadinami puttano, Japonijoje – hosuto, Karibų paplūdimiuose – žavingu terminu sanky-panky, ir pan.) turi paklausą, bet yra pirmi, kuriuos paveikia krizės.
Rusija augina sprogmenų gamybą, o Vakarai atsilieka. Rusijoje diktatoriui pakanka įsakyti, Vakaruose sprogmenų gamyba – verslas. Gamybos didinimas susijęs su investicijomis, verslininkai nori žinoti, ar jos atsipirks ir kaip. Kol garantijų nėra – niekas nejuda.
Žodžiu, simboliai gerai, bet ne kai reikalai dilginamai konkretūs. Išanalizavusi konsultacinės kompanijos „Bain & Company“ duomenis, „Sky News“ gegužės 26-ąją apibendrino, jog Rusija gali tris kartus greičiau ir keturis kartus pigiau nei Vakarai gaminti artilerijos sviedinius. Net jei dėl skaičiavimo metodikos galima ginčytis, pasak karo žurnalisto Sergejaus Auslenderio, galima teigti, jog Rusija augina sprogmenų gamybą, o Vakarai atsilieka. Rusijoje diktatoriui pakanka įsakyti, Vakaruose sprogmenų gamyba – verslas. Gamybos didinimas susijęs su investicijomis, verslininkai nori žinoti, ar jos atsipirks ir kaip. Kol garantijų nėra – niekas nejuda.
Ukrainos pirmoji dama Olena Zelenska atsisakė dalyvauti Amerikos prezidento Joe Bideno kalbos ceremonijoje Kongrese kovo 7 dieną. Atsisakymą mandagiai argumentavo įtemptu grafiku. Žinią pranešęs „The Washington Post“ (WP) rėmėsi šaltiniais, pasak kurių, O. Zelenską planuota pasodinti greta pirmosios Amerikos damos Jill Biden, kas turėjo tapti galingai simboliniu Prezidento pranešimo Kongresui fonu. WP darė prielaidą, kad Olenos atsisakymo priežastis galėjo būti ir Kyjivo nenoras gadinti santykius su respublikonais. Esą dalyvavimą galima būtų interpretuoti „pernelyg glaudžiais ryšiais su J. Bidenu“, kai lapkritį vyksiančių prezidentų rinkimų rezultatas, kur prezidentas susikaus su respublikonų atstovu Donaldu Trumpu, tebeskendi miglose. WP situacijos simbolizmo kontekste nesvarstė, ji išsisėmė intereso (nenori pyktis su respublikonais) ribose.
O dabar šastelėkime prie į prezidentus vėl besiveržiančio D. Trumpo naratyvo Ohajo valstijoje Deitone kovo 17-ąją: „Zelenskis, pasakysiu jums, vienas didžiausių prekeivių istorijoje. Kas kartą, kai čia atvyksta, išsiveža 50 ar 60 milijardų dolerių. Aš taip nesugebu. Jis gerokai geresnis pardavėjas nei aš.“
Pakylėtai pasijusta, kai Atstovų rūmai, pusmetį nuo lapkričio aiškinęsi, balandžio 21-ąją sankcionavo 61 milijardo JAV dolerių paramą Ukrainai. Hjustono universiteto ekonomikos profesorius Paulas Gregory’is išskyrė balsavimo simbolizmą: esą JAV įstatymų leidėjai supranta, kad parama Ukrainai – jų moralinis įsipareigojimas. Kas tikriausiai tiesa, bet gyvenimas keblesnis. Jau rutininiu (rutina – kategoriška simbolinių gestų priešingybė) dera laikyti faktą, jog prieš paramos Ukrainai paketą balsavo 112 respublikonų, už – 101, ką P. Gregory’is laiko ženklu į partiją įsismelkusio izoliacionizmo.
Pabrėžtina – kalbama ne apie kieno nors specialiai blogą valią. Taip tiesiog yra – vadinasi realpolitik, konkrečių aplinkybių konkretus vidurkis. Politologo Zakio Laïdi’io 1994 metais išleistoje knygoje „Prasmės netekęs pasaulis“ globalizacija aiškinama situacija, kuomet kapitalistinė ekonomika keičia politiką. Randasi tinklinė struktūra su daugybe centrų bei ryšių, kurie remiasi noru, vartojimu ir mainais. Tokia sistema prastai tinka tvarių, suprantamų prasmių gamybai, net jei valdžia tradiciškai neatskiriama nuo prasmės.
Šiųmetinio Gegužės 9-osios parado vizualinė / retorinė dalis įsipiešia į nacių kino kronikininkės Leni Riefenstahl filmų stilistiką: Maskvos centru žygiuoja kolonos karių, aprengtų stilizuotomis Antrojo pasaulinio karo laikų uniformomis. V. Putinas savo kalboje skelbia apie amžiną karą, kurio vadu pasiskyrė: „Mūsų strateginės pajėgos visada kovinėje parengtyje“. Mauzoliejaus tribūnos pirmoje eilėje greta giminingų V. Putinui lyderių nuo Tadžikistano iki Laoso vaizdą stebėjo Aliaksandro Lukašenkos špicas. Pasak „novayagazeta.eu“ vyriausiojo redaktoriaus Kirillo Martynovo, permušti šį simbolinį Kremliaus prievartos klimaksą galėjo nebent įsakymas tiesiai iš Raudonosios aikštės aktyvuoti balistinių raketų „Satana“ (liet. Šėtonas) paleidimą į takinius priešininkų teritorijoje.
Per nacionalinį gedulą naktį į kovo 24-ąją vienuolika rusų strateginių bombonešių „Tu-95“ kilo atakuoti Ukrainos miestų. Simbolis greta „viskas namams“ – gedulas su bombonešiais. Gedulo juostelėmis už kritusius maskviečius ryšintys pilotai smogė raketomis kyjiviečiams.
Agresijos prieš Ukrainą aplinkybėmis Rusija mėgina „rinkti“ visus įmanomus karo paramai rusų visuomenę turinčius mobilizuoti naratyvus į keistai makabrišką mišinį iš karo nusikaltimų, tikrų ir menamų rusų kančių, suklastotų žinių ir pan. Po didžiausios nuo Beslano (teroro akto mokykloje 2004-ųjų rugsėjį, nusinešusio 333 gyvybes) teroristų atakos Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“ kovo 22 dieną, nusinešusios bent 145 gyvybes, paskelbus nacionalinį gedulą, atminimo žvakelės lauko reklamoje Rusijos sostinėje vaizduotos kaimynystėje su šūkiais „Jungtis prie savų“ (originale „присоединяться к СВОим“; SVO čia – specialiosios karinės operacijos Ukrainoje rusiška abreviatūra). Per nacionalinį gedulą naktį į kovo 24-ąją vienuolika rusų strateginių bombonešių „Tu-95“ kilo atakuoti Ukrainos miestų. Simbolis greta „viskas namams“ – gedulas su bombonešiais. Gedulo juostelėmis už kritusius maskviečius ryšintys pilotai smogė raketomis kyjiviečiams.
Gyvenimas ne tik dilginamai, o jau ir kandžiai konkretus. Janino gyvenvietėje Leningrado srityje kaimynai gegužę užgujo pensininkus Svetlaną ir Arseną Ivanovus po to, kai šie nusprendė perdažyti tvoreles aplink medžius savo kieme. Vietos parduotuvėje „Svetofor“ (Šviesoforas) buvo akcija geltoniems ir mėlyniems dažams, pensininkai jais ir perdažė, tad buvo apkaltinti parama Ukrainai.
Armėnija ir Azerbaidžanas gegužę dar nebuvo suderinę taikos sutarties principų ir todėl, kad iš stipriojo pozicijos kalbantis (po to, kai Armėnija 2020 metų rugsėjį–lapkritį kare dėl Kalnų Karabacho galutinai pralaimėjo) Azerbaidžiano prezidentas Ilhamas Alijevas reikalavo pataisų Armėnijos konstitucijoje. Pavyzdžiui, pašalinti iš herbo šalies simbolį Ararato kalną (esantį Turkijos teritorijoje): „Pas juos Armėnijoje daug kalnų, teišsirenka kitą, jei pageidauja.“
Įtakinga (kas nors tartų – priešiška) politinio simbolizmo antitezė yra ekonominis determinizmas. Vengrų „OTP Group“, kuriai priklauso „OTP Bank“ (patronuojamosios struktūros veikia ir Rusijoje, ir Ukrainoje), direktorių tarybos pirmininkas Csányi’is Sándoras balandžio 26-ąją pareiškė, kad parduoti Rusijos padalinį kvaila. „OTP Group“ išmokės akcininkams 150 milijardų Vengrijos forintų (410,07 milijono JAV dolerių) dividendų, „OTP Bank“ Rusijos „dukros“ dalis joje – 50 milijardų forintų, arba 136,7 milijono dolerių.
Kalbama ne apie svetimų pinigų skaičiavimą, o apie kastastrofišką laiko trūkumą politiniam ir bet kokiam simbolizmui.
Apie neišnaudotas (kai dar lyg ir buvo galima) simbolizmo galimybes. Kremliuje jautriai sureaguota į buvusio Amerikos valstybės sekretoriaus (1973–1977 m.) Henry’io Kissingerio mirtį lapkritį. V. Putinas siuntė užuojautą velionio našlei, jo spaudos sekretorius priminė H. Kissingerio ir šefo pokalbius apie Amerikos–Rusijos santykių ateitį. Velionis Rusiją laikė svarbiu globalaus saugumo pusiausvyros elementu, ne kartą skelbė, jog Vašingtonas turi pripažinti Maskvos hegemoniją posovietinėse respublikose. Pasak nuo 1976 metų iki 2013-ųjų, kai buvo deportuotas, Rusijoje dirbusio publicisto Davido Satterio, H. Kissingeris Rusiją vertino kaip bet kurią kitą šalį, esą veiksianti, laikydamasi tų pačių principų, kaip visi. Nesuprato, kad Rusija veikia ne „kaip visi“, o slepia tikrus ketinimus, užsiima manipuliavimu. Todėl Rusijos elitas negali nemylėti H. Kissingerio.
Baltarusijos teismo 2023 m. kovo 3-iosios nuosprendis 10-čiai metų įkalinti Nobelio taikos premijos laureatą, žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį vadinamas iššūkiu padoriajai žmonijos daliai. Pasaulis nobelistus, tiesa, ne dažnai, bet gelbėdavo. 1924-ųjų Nobelio premijos laureatas už fiziologiją ir mediciną Robertas Bárány’is apie nominaciją iš pradžių nė nežinojo, tarnavo austrų armijos gydytoju Peremislio tvirtovėje, kurios Nobelio komiteto žinios nepasiekdavo. 1915-aisiais pateko į rusų nelaisvę, atsidūrė karo belaisvių stovykloje Turkestane. Raudonasis Kryžius sugalvojo „suktą“ schemą, kaip išlaivinti genialų gydytoją, jei Rusijos imperatorius su „kažkokiu“ Raudonuoju Kryžiumi nesiderėtų. Įkalbėjo tą daryti Švedijos princą Karlą, kuris ir įprašė imperatorių Nikolajų II išlaisvinti R. Bárány’į, šis 1916-aisiais pagaliau atsiėmė premiją ir perskaitė laureato paskaitą. Tokia štai kilnių gestų simbolika realaus Pirmojo pasaulinio karo sąlygomis.
Ar algoritmas galimas A. Lukašenkos Baltarusijoje? Galimas. Išskyrus pabaigą, čia iššūkis padoriajai žmonijos daliai ir išsisemia. Tiesa, vieną išvadą daryti galima – apie tai, kurlink juda simbolinis Nobelio premijos autoritetas.
Per pirmas karo Ukrainoje metines 2023 m. vasario 24-ąją daugiau kaip 30 pasaulinių žvaigždžių labdaros rinkimo platformoje „United24“ paskelbė palaikymo pareiškimą kovojantiems ukrainiečiams. Tarp jų – aktoriai Morganas Freemanas, Julia Roberts, Mattas Damonas, Markas Hamillas, režisierius Wesas Andersonas, daininkė Barbra Streisand, grupė „Pet Shop Boys“, istorikas Timothy’is Snyderis, astronautas Scottas Kelly’is. „Ir tebus su tavimi (Ukrainos nacija – aut. past.) galia. Visada“, – užbaigė vaizdo įrašą M. Hamillas. Per antras metines simbolinis gestas nepakartotas.
Slavojaus Žižeko 2002-aisiais išleistoje knygoje „Sveiki atvykę į tikrovės dykynę“ (angl. „Welcome to the Desert of the Real“) 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios katastrofa komentuojama psichoanalitiko Jacqueo Lacano teze, jog „realu“ yra stipriau už „simboliška (įsivaizduojama)“. Realybei vaizduotė nereikalinga, ji mąstyti (įsivaizduoti) nemoka, ką ataka prieš Niujorko prekybos centro bokštus dvynius ne tik Amerikai prikišamai priminė. Panašu, išgyvename dar vieną „priminimą“, nepaisant vaizduotės iliuzijų apie „nuostabią ateities Rusiją“.
Putiną „mokė“ sovietinio Leningrado gatvės pagal algoritmą „jei muštynės neišvengiamos, smok pirmas“. Prie naujausių reikalų algoritmas perkeltas į aktualiąją geopolitiką, diplomatinės retorikos laikai galutinai baigėsi 2022 metų vasario 24-osios paryčiais.
Sakoma, V. Putinas – pasibaigusios epochos produktas, kai politines problemas buvo įprasta spręsti archajiškais jėgos metodais. Kitoje algoritmo pusėje – elitinių aukštųjų mokyklų absolventai, gebantys virtuoziškai gliaudyti biurokratines, diplomatines temas. Kol jie šlifavo retorikos gebėjimus, V. Putiną „mokė“ sovietinio Leningrado gatvės pagal algoritmą „jei muštynės neišvengiamos, smok pirmas“. Prie naujausių reikalų algoritmas perkeltas į aktualiąją geopolitiką, diplomatinės retorikos laikai galutinai baigėsi 2022 metų vasario 24-osios paryčiais.
Atviras klausimas, ar ilgai, bet aktualizuotas ir dirba vienas simbolis. Vienu tuometinio Rusijos ministro pirmininko V. Putino gestų 1999 metų gruodžio 20-ąją buvo memorialinės lentos Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komteto generaliniam sekretoriui (1982–1984 m.), KGB šefui (1967–1982 m.) Jurijui Andropovui atidengimas ant KGB būstinės pastato Maskvos Lubankoje. Akcija tarnavo kaip nuoroda rusų valdančiajai klasei, kas bręstančiam diktatoriui tarnauja pavyzdžiu. Prekės ženklas „J. Andropovas“ yra efektyvaus biurokrato, galingai nuožmios, gebančios įgasdinti, kontroliuoti ir savo piliečius, ir pasaulį specialiosios tarnybos vado simbolis. Ne veltui J. Andropovo prospektas Maskvoje nepervardintas nei SSRS byrėjimo, nei Rusijos demokratijos mėginimo praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje laikais. Sulaukė antro Šaltojo karo, regimai nuožmesnio nei pirmasis, grasinančio visaverčiu pasauliniu karu. Nei daugiau, nei mažiau.
Nebent – atoveiksmis. Ukrainos pirmą atskirąjį batalioną „da Vinci“ siunčia kautis į karščiausius fronto ruožus. Luke’as Mogelsonas iš „The New Yorker“ aprašė misiją (paskelbta 2024 m. balandžio 8 d.), kurią asmeniškai stebėjo. Publikacijoje atvirai vaizdžiai parodytas karo purvas, realus ir simbolinis. Misiją vykdė bataliono žvalgybos kuopa, kurios vadas šaukiniu Perun (slavų griaustinio, liūties dievas) penkerius metus atitarnavo Ukrainos armijoje, paskui sukūrė pelningą verslą. Prasidėjus Rusijos agresijai 2022-aisiais prisijungė prie karo žvalgybos.
L. Mogelsonas pasakoja prieš metus patekęs į Pirmo bataliono pėstininkų dalinį Donbase, kuris prarado didžiąją dalį kovotojų. Tarp nedaugelio išlikusiųjų – draugai šaukiniais Odesa ir Bizonas, bet ir jie žuvo. Buvęs jų vadas Severas sakė žurnalistui, jog, jei Vakarai tieks paramą tokiu pat ritmu, kaip jų pokalbio metu, šalis išsilaikys keletą metų. Jei paramos daugės, stos patas. Komentuodamas pokalbį L. Mogelsonas nuo savęs pridėjo, jog JAV respublikonai, panašu, iš D. Trumpo perėmė priešišką požiūrį į Ukrainą (Atstovų rūmai tebesiravėjo dėl paramos Ukrainai).
Sausį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba nepriekaištinga anglų kalba „ABC News“ eteryje kalbėjo: „Net jei mums baigsis ginklai, kausimės kastuvais.“ Kolektyvinis „mes“ tėra kalbos figūra, ministras asmeniškai nesikaus nei šautuvu, nei kastuvu. Ukrainiečiams, kurie grumiasi, karas yra baisi, velnioniškai vieniša vieta. Daugelis prarado tikėjimą vadais, bendrapiliečiais, politikais, amerikiečių sąjungininkais. Vis dėlto yra tokie daliniai kaip Pirmas batalionas. Kuomet žurnalistas paklausė Severo, kaip šis vertina mėginančius suktis nuo karo tarnybos tėvynainius, sulaukė atsakymo, jog jie jo nedomina. Jis kaunasi už savo principus ir kovos draugus. Į tėvynę atėjo žmonės, kurie žudo vaikus, prievartauja moteris, jis nesuprantąs, kaip galima tam nesipriešinti.
Ir politinio simbolizmo temos kompozicija užsisklendžia.