Kūdikio varde gali atsispindėti šeimos istorija, protėvių iš kartos į kartą perduota kaip šeimos vertybė. Senųjų valdovų varduose įžvelgiame valstybės istoriją ir pilietinį tėvų požiūrį, šventųjų ir kankinių vardai atskleidžia tikėjimo prioritetus. Be to, nuo seniausių laikų tikima, kad vardas lemia žmogaus likimą. Kaip sakydavo romėnai, nomen est omen, vardas yra lemties ženklas.
Dažnai manoma, kad vardas ar pavardė yra visiškai privati sritis, į kurią valstybės institucijos neturėtų kištis. Iš tiesų pasaulyje yra kitaip ir turbūt nerasime valstybės, kuri vienaip ar kitaip nereguliuotų vardų suteikimo ir vėlesnio jų vartojimo. Reguliavimo būdai yra du: įstatymai ir tradicijos. Kartais tradicijos būna griežtesnės už įstatymus.
Dauguma šalių turi bent porą aiškių taisyklių, reglamentuojančių vaiko vardą: pirmoji ‒ vardas turi atitikti lytį, antroji ‒ vardas ateityje neturi tapti patyčių objektu. Kai kuriose šalyse renkant vardą būtina atsižvelgti ir į kalbos nuostatas, taisykles. Kriterijai, kuriais remiantis įvairiose šalyse leidžiama arba atsisakoma registruoti šeimos išrinktą vardą, – vaiko interesų paisymas, viešasis interesas ir tradicijos.
Asmens interesai
Vaikui suteiktas vardas ateityje neturėtų sukelti keblumų. Štai vienas įdomesnių atvejų. 1991 metais Švedijoje Elisabeth Hallin ir Lasse Diding’as panoro įregistruoti sūnaus vardą „Brfxxccxxmnpcccclllmmnprxvclmnckssqlbb11116“ – taip jie protestavo prieš Švedijoje galiojantį Vardų suteikimo įstatymą. Kai šis vardas buvo atmestas kaip pažeidžiantis vaiko interesus, tėvai pateikė kitą ‒ „A“. Ir jis buvo atmestas. Šioje šalyje atmesti ir tokie vardai: Metallica, Supermenas, Ikea ir Elvis, bet leista registruoti vardus Google, Lego.
Lietuvoje taip pat rūpinamasi vaiko interesais, atsižvelgiama į tai, ar vardas nesukels sunkumų. Į Kalbos inspekciją kreipėsi tėvelis teiraudamasis, ar būtų galima įregistruoti vardą Maya. Piktindamasis biurokratija, kad pažeidžiama šeimos laisvė suteikti vaikui norimą vardą, į klausimą, kodėl renkasi netaisyklingą, net sunkiai ištariamą vardą, prisipažino: jeigu kada nors dukra gyvens užsienyje, toks vardas jai labai tiks. O kaip dukra su tokiu vardu gyvens Lietuvoje, kaip ji pati ar draugai tars, rašys šį vardą, ar paauglystėje netaps patyčių auka? Tik paprašytas pats garsiai ištarti taip užrašytą vardą MA-Y-A, tėvas pradėjo abejoti savo pasirinkimu ir galiausiai nusprendė dar kartą pasitarti su mergaitės mama.
Reikia tik pasidžiaugti, kad, stengiantis apsaugoti vaiką nuo patyčių ir galimų keblumų, mūsų šalyje nebus registruojami tokie vardai kaip Šėtonas ar Arklimantas.
Lietuvoje sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, kurio duomenų bazėje yra 3 923 963 vardai, juo tikrai verta pasidomėti renkant vaikui vardą.
Viešasis interesas
Nuomonių, ar vardai yra viešojo intereso dalis, esama įvairių. Iš Lietuvos pavyzdžių galime prisiminti teismuose nuskambėjusį vardą Leyla. Toks vardo užrašymas prieštarauja lietuvių kalbos rašybos taisyklėms, patvirtintoms įstatymo galią turinčiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu. Lietuvių kalbą saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl šiuo atveju kyla klausimas, kodėl teismas negynė Lietuvos visuomenės viešojo intereso. Peršasi atsakymas, kad nebuvo atsižvelgta į kalbos, kaip nematerialiojo turto, apsaugą. Ar Leylos tėvai atsižvelgė į tai, kad ateityje šis vardas gali sukelti dukrai daug nepatogumų, ar svarbiausia buvo laimėti teismą, belieka spėlioti.
Tradicijos ir taisyklės
Vardų registravimo įstatymai ir (arba) tradicijos galioja visame pasaulyje, todėl labai naudinga pasidomėti, kaip tas pačias problemas sprendžia įvairios šalys.
Lingvistiniu liberalizmu garsėjanti Danija griežtai reguliuoja asmenvardžių suteikimą. Galima pasirinkti iš sąrašo, kuriame yra keliasdešimt tūkstančių patvirtintų vardų, vieni skirti mergaitėms, kiti – berniukams, treti – neutralūs. Norėdami pavadinti vaiką vardu, kurio nėra sąraše, turėsite kreiptis į teismą. Dažnai neįprasti vardai atmetami: 15–20 proc. iš maždaug 1100 vardų, kurie kasmet peržiūrimi. Įstatymai nustato, kad mergaitės ir berniukai turi turėti vardus, nurodančius jų lytį, negalima naudoti pavardės kaip vardo, neregistruojami vardai su rašybos klaidomis.
Vokietijoje vardų pasirinkimą taip pat reglamentuoja įstatymai. Būtina atsižvelgti, ar pasirinktas vardas ateityje neigiamai nepaveiks vaiko gerovės, be to, vardas turi atitikti lytį, negalima rinktis vardo kaip pavardės ar vaiką pavadinti objektų ar produktų pavadinimais. Ar pasirinktas vardas bus priimtas, sprendžia Metrikacijos biuras, Standesamt. Informacijoje apie vardus skelbiama, kad yra galimybė suteikti netgi šešis vardus. Negana to, du brūkšneliu sujungti vardai laikomi vienu vardu, taigi vietos įsisiūbuoti tėvų fantazijai nestinga. Vis dėlto jei Biuras atmeta siūlomą kūdikio vardą, sprendimą galima apskųsti, pralaimėjus tenka sugalvoti kitą vardą. Kiekvieną kartą, pateikiant pageidaujamą vardą, reikia sumokėti mokestį. Vertindama vardus, Standesamt remiasi knyga, kuri verčiama kaip „tarptautinis vardų vadovas“, dėl nevokiškų vardų konsultuojasi su užsienio šalių ambasadomis. Daugelis vokiečių renkasi tradicinius vardus, tokius kaip Maksimilianas, Aleksandras, Marija ir Sofija. Iš atmestų – berniuko vardas Matti, nes pagal vardą neaiški lytis.
Norvegijoje neleidžiama registruoti vardo, kuris tradiciškai yra pavardė arba antrasis vardas. Negalima keisti savo vardo dažniau nei kartą per dešimt metų. Be to, tėvai neturi teisės duoti vaikui vardo, kuris ateityje jam sukeltų didelių nepatogumų.
Japonijoje kūdikiams parenkamas vienas vardas ir viena pavardė, išskyrus imperatoriškąją šeimą, kuri turi tik vardus. Vardų kiekį riboja oficialiai patvirtinami hieroglifai, kuriuos galima vartoti vardų rašyboje (kandži). Taip siekiama užtikrinti, kad japonai galėtų lengvai perskaityti ir parašyti visus vardus. Japonai taip pat riboja pasirinkimą vardų, kurie gali būti laikomi netinkamais, pvz., atmestas vardas Akuma, reiškiantis „velnias“.
1995 m. priimtas Naujosios Zelandijos gimimų, mirčių ir santuokų registravimo įstatymas neleidžia žmonėms pavadinti savo vaikų vardais, kurie „gali įžeisti protingą asmenį; arba [...] yra nepagrįstai ilgas; arba be tinkamo pagrindimo, [...] apima arba panašus į oficialų titulą arba rangą“. Gimimų registro tarnybos pareigūnai atmetė kai kuriuos, jų vertinimu, netinkamus vardus, pvz., Yes, Detroit, Fish and Chips, Twisty Poi, Keenan Got Lucy, Sex Fruit, Devil.
Argentinoje anksčiau galiojo vaikų vardų suteikimo taisyklės, svarbiausia iš jų nurodė, kad vardas turi būti ispaniškas. Jei tėvai norėjo pasirinkti vardą kita kalba, jie turėjo prašyti leidimo. Šiuo metu Argentinoje nėra daug aiškių vardų suteikimo tradicijų ar taisyklių, pvz., anksčiau pirmagimiai buvo vadinami savo tėvų vardais, dabar daugiausia dėmesio skiriama išskirtinumui, tėvai renkasi jiems patinkančius ar madingus vardus, bet galioja reikalavimai, neleidžiantys tėvams registruoti vardų, kurie vėliau gali turėti socialinį poveikį vaikui.
Informacijos tikslumo renkant vardą pavyzdys yra Kinija. Dabar dažniausiai daugumą naujagimių reikalaujama pavadinti vardais, atsižvelgiant į kompiuterinių skaitytuvų gebėjimą nuskaityti tuos vardus nacionalinėse tapatybės kortelėse. Vyriausybė rekomenduoja vaikams duoti lengvai įskaitomus vardus ir skatina naudoti supaprastintus, o ne tradicinius kinų rašmenis. Tėvai gali pasirinkti vardą, tačiau neleidžiama vaiko pavadinti skaičiais ir simboliais, ypač jeigu simboliai ne kiniški, pvz., buvo atmestas vardas „@“: tėvai manė, kad @ simbolis turi tinkamą reikšmę, nes @ kinų kalba yra tariamas „ai-ta“, kuris yra labai panašus į frazę, reiškiančią „mylėk jį“.
Kosta Rikoje prieš daugelį metų vaikai gaudavo tris ar keturis vardus, buvo įprasta vadinti vaikus šventųjų vardais, atsižvelgiant į jų gimimo dieną. Tėvai kartais pasirinkdavo tokį patį vardą keliems savo vaikams. Pasitaikydavo, kad visos šeimos mergaitės būdavo pavadinamos Marijomis, tačiau, siekiant jas atskirti, turėdavo ir kitą vardą: María Jovita, María Gemma, María Teresa, María Leocadia, María Rita, María Catalina ir María de las Angustias. Pagal tradiciją visi vardai buvo ispaniški ir daugelis susieti su religiniais veikėjais ar šventaisiais: José, Marija, Jesús, Pilar, Juan, Isabela, Daniel, Carmen, Lorenzo ir kt.
Bėgant metams vardų suteikimo tradicijos ėmė keistis. Dabar Kosta Rikoje įprasta vaikui duoti tik vieną vardą, dažnai užsienietišką (dėl didelės JAV įtakos Kosta Rikoje tapo įprasta rinktis angliškus vardus). Vis dėlto kai kuriose šeimose išliko tradicija vadinti vaikus tėvų, dėdžių ar senelių vardais, kartoti juos iš kartos į kartą.
Lenkijoje daugelis lenkiškų vardų yra įsišakniję iš krikščionių šventųjų vardų. Gana dažnai žmonės švenčia savo vardadienį, kuris yra jų globėjo diena. Kaip ir daugelyje slavų kalbų, lenkiški vardai gali turėti dvi formas: formaliąją versiją ir deminutyvą, kuris yra trumpesnė ir plačiau vartojama pradinio vardo forma: Katažina tampa Kasia, Małgorzata tampa Gosia, Barbara tampa Basia.
Portugalijoje paprastai renkami du krikščioniški vardai, pvz., Maria Helena arba António Joaquim. Dažniausiai po šių vardų yra dvi pavardės. Pirmasis vardas yra iš motinos, o antrasis ‒ iš tėvo giminės. Manoma, kad mandagu suteikti krikštamotės ar krikštatėvio vardus arba priderinti močiučių ar senelių vardus.
Rumunijoje nėra griežtų taisyklių, kaip pasirenkami vaikų vardai, bet ir čia laikomasi tam tikrų tradicijų. Daugeliu atvejų vaikai pavadinami savo senelių ar krikšto tėvų vardais. Dažnai jiems suteikiamas ir antras vardas (paprastai toks vardas, kuris patinka jų tėvams). O kartais, kad visi seneliai būtų patenkinti, vaikas gauna ir trečią vardą. Šiais laikais papročiai šiek tiek pasikeitė ir labiau linkstama vardus skolintis iš šou verslo ir filmų, pvz., labai populiarūs Alexandra ir Alexandru (Aleksandras).
Kai vaikas gimsta Ispanijoje, tradiciškai jis turi vieną ar du vardus ir dvi pavardes. Antrasis vardas dažnai pasirenkamas pagerbiant artimą draugą ar šeimos narį, paprastai senelį ar močiutę. Pirmasis vardas dažniausiai nurodo vaiko lytį, tačiau antrasis vardas gali būti moteriškas berniukui arba vyriškas mergaitei. Taigi, pavyzdžiui, berniuko vardas gali būti José María (Juozapas Marija), o mergaitės – María José (Marija Juozapas). Praėjus kelioms dienoms po vaiko gimimo, jo tėvai turi kreiptis į metrikacijos įstaigą. Pagal Ispanijos teisinę sistemą vardas negali įžeisti vaiko, berniukai turi gauti vyriškus, o mergaitės – moteriškus vardus. Tradiciškai Biblija ir graikų istorijos yra puikus vardų šaltinis. Šiais laikais greta katalikiškų ir mitinių yra vardų, paimtų iš kino, sporto ir net populiarių roko dainų.
Turkijoje anksčiau gyvavo tradicija vaikus pavadinti senelių vardais, dažniausiai arabų kilmės. Buvo įprasta duoti vaikui ir antrą vardą, tačiau pastaruoju metu vis daugiau tėvų savo kūdikiams suteikia šiuolaikiškus ir „unikalius“ vardus.
Turkijoje visada buvo populiarūs religiniai, ypač paplitę islamo pranašo vardai Mahometas ir Mustafa, taip pat Ayşe ir Fatma, pranašo žmonų vardai. Musulmonai tiki, kad kiekvienas pranašas prieš Mahometą taip pat buvo musulmonas. Todėl dažni tokie vardai, kaip İsa (arabiškas Jėzaus vardas), İsmail, İbrahim (Abraomas), Yusuf (Juozapas) ir kt. Retesni, bet ne mažiau svarbūs yra tokie kalifų vardai, kaip Ali, Ömer ir Osman.
Kaimo vietovėse, kuriose šeimos turi daug vaikų, pasitaiko ir keistų vardų, pvz., Dursun (pažodžiui reiškia „sustok“). Mergaitės visada mielai pavadinamos gėlių vardais.
Indijoje labai laikomasi visų tradicijų, taip pat ir renkant vaikui vardą. Dažniausiai vyrauja „šeimos vardų sistema“. Tai reiškia, kad pirmasis vyriškos lyties vaikas pavadinamas senelio iš tėvo pusės vardu, antrasis vyriškos lyties vaikas – senelio iš motinos pusės ir t. t., o mergaitės – močiutės iš tėvo ir motinos pusės. Tai sukelia daug painiavos, nes daug vaikų turi tą patį vardą. Be to, pietų Indijoje tėvo vardas vartojamas kaip pavardė.
Kitu atveju renkant vardus naudojamasi horoskopu. Šiaurinėse šalies dalyse kiekviena žvaigždė asocijuojasi su abėcėlės raide ir vaiko vardu.
Indonezijoje vaikai pavadinami pagal gimimo tvarką: Wayan / Putu / Gede / Nengah ‒ pirmagimis dažniausiai būna Wayan ir Putu; Made / Kadek yra antrasis, Nyoman / Komang ‒ trečiasis, Ketut ‒ ketvirtas gimęs kūdikis. Visi šie vardai gali būti tiek berniukų, tiek mergaičių.
Švedijoje įstatymo dalis, kurioje minimi vardai, skelbia: „Netvirtintini vardai, jeigu jie gali įžeisti ar gali sukelti nepatogumų juos vartojančiam asmeniui, arba vardai, kurie dėl tam tikrų priežasčių netinka vardui.“ Taigi šioje šalyje apie pageidaujamą vardą reikia pranešti Švedijos patentų ir registracijos biurui, jie leidžia registruoti ir kelis vardus, tačiau jei vėliau vardas keičiamas, reikia pasilikti bent vieną iš vardų, kurie buvo suteikti iš pradžių, ir vardą galima pakeisti tik vieną kartą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose galioja gana liberalūs vardų suteikimo įstatymai, vis dėlto yra įstatymų ir tradicijų, kurių laikomasi daugumoje valstijų. Viena iš tokių tradicijų ‒ suteikti vaikui antrąjį vardą, kuriuo buvo vadinti tėvai, seneliai ar proseneliai. Dar viena įdomi tendencija yra „pavardės vardo“ reiškinys. Anksčiau tai buvo būdas turtingai šeimai pagerbti motinos giminę. Kadangi JAV motinos mergautinė pavardė paprastai nėra vaiko pavardės dalis, vaikui suteikiamas vardas, kuris yra motinos pavardė, pavyzdžiui, Vanderbilt, Kennedy arba Rockwell. Šiuo metu iš Holivudo paplitusi mada pavardes paversti vardais tapo įprasta visoje šalyje, todėl vaikams renkami tokie vardai: Tucker, Tanner, Quinn, Anderson, Carson, Cooper, Kramer, Reed, Presley, Jefferson.
Nors vardo suteikimo tvarka įvairiose valstijose skiriasi, dažniausiai neleidžiama vaikų pavadinti skaičiumi. Tai reiškia, kad nebūtų leidžiamas vardas, pvz., Mon1ka, R2-D2 arba C-3PO. Kai kurios valstijos riboja naudojamų simbolių skaičių, taip pat piktogramų, nešvankybių, svetimų simbolių, jaustukų ar bet kokio įžeidžiančio žodžio vartojimą. Kai kur draudžiama naudoti diakritinius ženklus ir (arba) ne angliškas raides, tai dažnai nutinka dėl to, kad jų informacinės sistemos negali apdoroti svarbių įrašų, įskaitant šiuos simbolius.
Konektikuto ir Mičigano valstijose registruojant naujagimį nereikia įrašyti jo vardo. Floridoje įstatymai nustato, kad, tėvams neapsisprendus dėl kūdikio vardo, tai padarys pati valstija. Kai kurios valstijos nenustato jokių apribojimų, pvz., Kentukio politika leidžia pasirinkti „bet kokį vardą, kurį tik nori“. Naujajame Džersyje galioja tam tikri įstatymai, kurių tėvai turi laikytis: jokių keiksmažodžių, simbolių ar skaitmenų. Kalifornija yra viena iš valstijų, kuri neleidžia naudoti kirčio ženklų, tačiau leidžia įtraukti brūkšnelius ir apostrofus. Tai paaiškina, kodėl Elonas Muskas ir Grimes savo sūnui davė vardą „X AE A-XII“, o dukrai ‒ Exa Dark Sideræl, trumpiau „Y“.
Anot JAV statistikos, renkant vaiko vardą dažnai dairomasi į netolimus kaimynus, gyvenančius didesniame name ar važinėjančius brangesniu automobiliu. Tokiu būdu (galbūt nesąmoningai) vaikams išrenkami vardus, kurie asocijuojasi su sėkme. Tačiau kai tik vardai, kuriais pavadintos turtingų šeimų atžalos, pradeda pernelyg plačiai plisti, turtingos šeimos jų atsisako. Pamažu vardas tampa toks įprastas, kad net nepasiturinčios šeimos nustoja juo domėtis, o tėvai pradeda ieškoti naujo vardo, kuris būtų populiarus turtingose šeimose.