Ir ne tik todėl, kad prieš artėjančius rinkimus tik jis „valstiečiams“ gali pažadėti pinigų.
Viena iš tų, kuri sako, kad Seime – kruvinos peštynės ir purvas, o darbo dėl žmonių – nematyti, yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai visiška politikos diskreditacija, sako ji ir apeliuoja į politikų sąžinę – ruošiantis atsakingiems rinkimų metams dirbti dėl Lietuvos žmonių konstruktyviai ir rimtai.
Ir tai ne tik žodžiai. Pakvietusi opoziciją ir valdančiuosius neformalios vakarienės ir šiems atsisakius sėsti prie bendro stalo, ji pati atėjo į Seimą, kas, žinant prezidentės charakterį, yra ne visai jos stilius.
Ar ji rado, su kuo kalbėtis? Žinoma. Bet ar prezidentė ir tie, kurie jai esą pritarė, kalbėjo ta pačia kalba? Ar jie ir D. Grybauskaitė tikrai vienodai interpretuoja žinią, kuri buvo nusiųsta Lietuvos žmonėms?
Šalia prezidentės po susitikimo su Seimo valdyba stovėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Šalia buvo ir „valstietė“ Rima Baškienė. Konservatorė Irena Degutienė. Socdarbietis Gediminas Kirkilas. V. Pranckietis netgi prisiėmė neformalaus prezidentės valios įgyvendintojo Seime funkciją, girdi, mes dabar stengsimės daugiau kartų susitikti, išsamiau viską aptarti, šnekėsimės ir t. t.
Iš šalies gali atrodyti, kad taikos balandis buvo sklandžiai perduotas iš rankų į rankas.
R. Karbauskis jį suprato kaip silpnumą, kurio, net jei jautėsi ne visada tvirtai, ji anksčiau niekada nedemonstravo.
„Norėtųsi, kad šis Seimas būtų prisimintas dėl pozityvių reformų, dėl naudingų sprendimų Lietuvos žmonėms, o ne kaip Seimas, kuris kuria komisijas, vienas kitą persekioja ir taip toliau“, – sakė D. Grybauskaitė po susitikimo su Seimo nariais.
Gal ir to nori Lietuvos žmonės - žinoma, žmonės daug visko nori. Tik ne visi supranta, kad jų valia ir noras gali reikštis per rinkimus, o po rinkimų telieka ketverius metus gainioti žiniasklaidos antraštes ir purkštauti. Tačiau D. Grybauskaitė, net ir labai daug norėdama, nelabai gali aiškinti Seimui, kaip jam dirbti. Ar barti, kad esą šis yra nepozityvus ir kažkoks per daug kariaujantis.
Be to, D. Grybauskaitei niekada nerūpėjo dirbtinė taika Seime, atvirkščiai, ji pati visada buvo labai atviros ir konstruktyvios kritikos šalininkė – negražindama ji išsakydavo kritiką ir valdantiesiems, ir opozicijai. Ir vienus, ir kitus išvadindavo tuo, kokių vardų jie greičiausiai ir būdavo verti, nors nebūtinai jie buvo blogesni nei kiti, tokių etikečių iš prezidentės nepelnę. Nes etiketes D. Grybauskaitė nustodavo kabinti dar ir tada, kai visiškai nusivylusi išvis nustodavo kalbėtis.
Tai kodėl staiga prezidentei taip netikėtai prireikė, kad Seimo valdantieji su opozicija vienas kitam galveles glostytų, kad balsuotų vieningai už valstiečių reformas? O gal bebrai iš socdarbiečių, koalicijos partneriai, jau nebe tokie baisūs? O gal valdantieji turėtų pulti konservatoriams į kojas už jų ilgametę patirtį ir išmintį?
Daug ironijos, bet kodėl D. Grybauskaitė tapo gerokai nuolankesnė?
Tyrimo komisijos yra rimbas, kuriuo grasina R. Karbauskis šalies vadovei ir konservatoriams ir visiems kitiems savo oponentams, yra absoliučiai tobulas ginklas, kurį jis turi.
Ir dar R. Karbauskio rankose – visas būrys „valstiečių“, kurie jo bijo ir yra visiškai nuo jo priklausomi.
Susidorojimas, viešas ir visiškas, yra tai, kuo R. Karbauskis gali paversti bet kurio jam oponuojančio arba rimtai kelią bandančio peržengti veikėjo politinę karjerą. Jei jums reikia geresnių įrodymų, prieš akis – Justas Džiugelis. Tikrai ne šventasis, bet manyti, kad J. Džiugelis yra tas žmogus, kuris tik per plauką nesuardė R. Karbauskio frakcijos ir darė spaudimą aplinkos ministrui, korumpulas, apie kurį „valstiečiai“ siųs pranešimą tiesiai į prokuratūrą, yra jei ne juokinga, tai labai graudu. J. Džiugeliui nebegalima nieko Seime daryti, nes visur Seime – R. Karbauskio rankos.
Ant J. Džiugelio galvos kasdien – po naują kaltinimą. Nes J. Džiugelis vienas. Jis – silpnas. Jis neturi tiek informacijos, kaip Povilas Urbšys ar dar keli, metę R. Karbauskiui pirštinę, ir ne toks apsukrus, kad mikliai susirastų kitą politinę priebėgą. Tokių, kaip J. Džiugelis – vienišų ir silpnų ir dar labai bailių – pilna frakcija.
R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.
Ar daug girdėjote „valstiečių“ pasisakymų, viešai ginančių J. Džiugelį? Tai buvo valstiečių ir net premjero Sauliaus Skvernelio išbandymas. Ir jie „išsibandė“.
S. Skvernelis aną savaitę pasidalijo abejonėmis, kad vis tik ne viską gerai darė tas Justas. Šią savaitę, tiesa, ginančią J. Džiugelį nuomonę išplatino jo patarėjas Skirmantas Malinauskas, bet šis turi visada alibi – su premjeru savo pasisakymų nederina. Jaunas ir perspektyvus Virginijus Sinkevičius irgi nepuolė į atlapus R. Karbauskiui. O kur kiti seimūnai?
Bet iš ten – tyla. Tiesa, viena „valstietė“ netgi parodė asmeninę SMS žinutę, kurią supratusi kaip įrodymą, kad J. Džiugelis organizuoja „perversmą, maištą frakcijoje, skaldo ją ir ieško sąjungininkų“.
„Valstiečiai“ tik už akių kalba vienaip, bet viešai – tik taip, kaip nori girdėti R. Karbauskis. Ir net aplinkos ministras, kuriuo pasinaudojo R. Karbauskis prieš J. Džiugelį, tik patikslino, kad J. Džiugelio prašymas nebuvo joks spaudimas.
Taikos balandžio šaukliai – R. Baškienė ir V. Pranckietis – tyli. R. Baškienė nutilo seniai. O V. Pranckietis dabar tik džiaugiasi, kad R. Karbauskis turi veiklos su kitais ir kuriam laiku atidėjo pasitikėjimo juo klausimą. Per tą laiką galima „susikalibruoti“ viešą kalbėjimą taip, kad tiktų ir prezidentei (nes juk užnugaris nepamaišys), ir R. Karbauskiui, ir S. Skverneliui, ir visai Lietuvai. Kai kalbi apie medžius, tikėtina, mažiausiai ir nusikalbėsi. Mažu, R. Karbauskis dar ilgai jos užsėdęs ant kito žirgo.
Ar galima lyginti D. Grybauskaitę su J. Džiugeliu?
Žinoma, jiedu yra absoliučiai skirtingų lygų žaidėjai. Tačiau susidorojimas su J. Džiugeliu yra puikus pavyzdys, kokiais mostais vandenį irkluoja Kultūros komiteto pirmininkas. Ir ypač jis džiūgauja, kad gali parodyti savo galią D. Grybauskaitei. Pačiai D. Grybauskaitei.
Ne, sako Irena Degutienė, nebuvo iš D. Grybauskaitės tokio prašymo, kai ši atėjo į Seimą – nekurti naujų komisijų. Bet prezidentės balse buvo justi aiškus susierzinimas, kai tokį klausimą – apie komisijas – išgirdo iš žurnalistų.
Ir pirmadienį, sveikindama Seimą su rudens sesijos pradžia, ji taip pat pažymėjo, kad „užsitęsęs žvalgymasis į vakarykštę dieną nekuria ateities, tik didina suirutę ir kelia politinę įtampą. Destruktyvus tarpusavio santykių aiškinimasis bei nesutarimai stabdo šalies vystymąsi ir nukreipia dėmesį nuo konkrečių problemų“. Be to, konservatoriai, kurie yra likę vieninteliu D. Grybauskaitės užnugariu šiame Seime, jau grasina kreipimusi į Konstitucinį Teismą, jei R. Karbauskis inicijuos naujas komisijas.
„Aš galiu pasakyti atsakingai, kad bus tęsiama, nes mūsų visuomenė tikriausiai nori suprasti, kas dėjosi valstybėje 27 metus, dėl ko mes taip gyvename, o, pavyzdžiui, estai gyvena visai kitaip“, – sako R. Karbauskis.
Nežinau priešnuodžio, kuris galėtų nužudyti šį lozungą prieš rinkimus.
Nes nėra geresnio lozungo, kaip laimėti rinkimus.
Ir nėra didesnio džiaugsmo R. Karbauskiui, kai konservatoriai su prezidente taip primygtinai prašo neburti naujų tyrimo komisijų.