Uoliai plušančios lenkų kortos turėtojos, taigi tėvynę matančios Lenkijoje, gerokai pastūmėjo pirmyn Waldemaro Tomaszewskio pradėtus darbus – Lietuvos Respublikos piliečių pasuose pramušė asmenvardžių rašybą ne valstybine kalba, o dabar toliau tęsia kadai pradėtą žygį na Wilno.
Šį kartą puolama nebe tiesmukiškai, kaip tai darė koloradinės juostelės segėtojas W. Tomaszewskis ir jo kariauna. Padarytos išvados iš klaidų, kai Vilniaus krašto sugrąžinimo Lenkijos globon reindžerių per daug tiesmukai surašyti Tautinių mažumų įstatymo (TMĮ) projektai buvo atmetami kaip nepriimtini ir pavojingi Lietuvai, jos valstybinei kalbai ir teritoriniam vientisumui:
2018 m. nepraeina socialdemokratų parengtas TMĮ projektas, kuriuo, be kita ko, siekta įteisinti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo įstaigų pavadinimų rašybą ne valstybine kalba;
2021 m. birželį Seimas atmeta Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojos Ievos Kačinskaitės-Urbonienės teiktą įmantriai pavadintą „Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo“ įstatymo projektą, kuriuo, be kita ko, ir vėl buvo siekiama Lietuvoje įteisinti gyvenamųjų vietovių ir gatvių pavadinimus ne valstybine kalba;
2021 m. gruodį atmetamas LLRA-KŠS atstovės, Seimo narės R. Tamašunienės teiktas ir Seimo atmestas (dar 2013 metais parengtas) TMĮ projektas, kuriame buvo numatyta, kad ten, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos būtų įteisinta ir tos tautinės mažumos „vietinė kalba“, kuria būtų leidžiama pateikti ir visus viešus informacinius užrašus... Tuomet dėl neigiamos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės, kad šios nuostatos prieštarautų konstituciniam valstybinės kalbos statusui, ši diversija taip pat nepraėjo.
Ėjimas žirgu? Nuspręsta sužaisti gudriau
Antradienį Seimo narė R. Tamašunienė Seimui teikė prieš 10 metų (2014 m.) parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo, be kita ko, siekiama įtvirtinti valstybinėse bendrojo ugdymo arba neformaliojo švietimo mokyklose mokymąsi ne valstybine kalba.
Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. (!) nuo bendro jos gyventojų skaičiaus, siūloma leisti „bendraujant su viešojo administravimo subjektais“ vartoti ne valstybinę, o tautinės mažumos kalbą.
R. Tamašunienės įstatymo projekte taip pat buvo siūloma tose „10-procentinėse vietovėse“ vietovių, gatvių ir viešojo administravimo subjektų pavadinimus bei topografinius ženklus leisti rašyti ir nevalstybine kalba...
Suveikė E. Dobrowolskos ėjimas žirgu – jos pasiūlytas iš pirmo žvilgsnio nuosaikus TMĮ projektas, kuriame nėra tiesiogiai užsimojama prieš valstybinę lietuvių kalbą ir teritorinį šalies vientisumą. Pamatę, ką siūlo W. Tomaszewskio parankinė R. Tamašunienė, Seimo nariai nusprendė rinktis mažesnę blogybę – E. Dobrowolskos parengtą įstatymo projektą.
R. Tamašunienės teikiamo įstatymo projekto siūlymai, akivaizdžiai prieštaraujantys Lietuvos valstybinės kalbos įstatymui ir keliantys grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui, ir šį kartą sulaukė Seimo narių atmetimo. Todėl suveikė E. Dobrowolskos ėjimas žirgu – jos pasiūlytas iš pirmo žvilgsnio nuosaikus TMĮ projektas, kuriame nėra tiesiogiai užsimojama prieš valstybinę lietuvių kalbą ir teritorinį šalies vientisumą. Pamatę, ką siūlo W. Tomaszewskio parankinė R. Tamašunienė, Seimo nariai nusprendė rinktis mažesnę blogybę – E. Dobrowolskos parengtą įstatymo projektą.
E. Dobrowolska paskaičiavo: jei nori, kad pagaliau Seimas po pateikimo priimtų svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, reikia teikti iš pirmo žvilgsnio nekaltą dokumentą, be tikrųjų norų ir siekių įvardijimo. Juk kas nors gal pasiūlys apjungti abu projektus. O jei ne, tai smarkiai išaugs tikimybė, kad kaip mažesnė blogybė po pateikimo bus priimtas nuosaikusis E. Dobrowolskos projektas.
Vėliau ištaikius progą bus pateikti atitinkami papildymai ir pasiūlymai ir iki rudens Seimo sesijos turėsime Seime svarstomą jau gerokai patobulintą E. Dobrowolskos projektą.
Juk tikrieji projektų teikėjų siekiai ir ketinimai atskleidžiami ir įvardijami ne tik R. Tamašunienės teikiamame projekte, bet ir pačios E. Dobrowolskos parengtame ir iki šiol neviešintame pirminiame TMĮ projekte, kurį yra pavykę gauti iš Lietuvai neabejingų jos aplinkos žmonių.
Šio, savo laiku išreklamuoto žiniasklaidoje, bet uoliai nuo visuomenės ir net nuo Seimo narių akių slepiamo įstatymo projekto E. Dobrowolska apdairiai niekam nerodė, o prašoma atsisakydavo pateikti. Nenorėjo atskleisti kortų pirma laiko.
Juk būtent šiame įstatymo projekte jau buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos vietovėse, kuriose gyvena atitinkamas nuošimtis nelietuvių kilmės piliečių (rašoma „X procentų“, tikslus skaičius ten neįvardytas), šalia valstybinės kalbos turi būti įteisintos dar ir regioninės kalbos, o gatvių, gyvenviečių pavadinimai ir kiti vietovardžiai turi būti rašomi dviem kalbomis.
Seimo nariams užkibus ant šio gudraus E. Dobrowolskos pakabinto kabliuko – tariamai nuosaikaus įstatymo projekto, – bus pateikti siūlymai jį tobulinti, o neilgai trukus bus atvertas kelias kalbinių, kultūrinių, o galiausiai ir geopolitinių eksteritorinių darinių kūrimui Lietuvoje.
Seimo nariams užkibus ant šio gudraus E. Dobrowolskos pakabinto kabliuko – tariamai nuosaikaus įstatymo projekto, – bus pateikti siūlymai jį tobulinti, o neilgai trukus bus atvertas kelias kalbinių, kultūrinių, o galiausiai ir geopolitinių eksteritorinių darinių kūrimui Lietuvoje.
Jau prieš įregistruojant Seimo teisės aktų registre E. Dobrowolskos nuosaikųjį TMĮ variantą, gegužės 8 d. Seime socialdemokratų spaudos konferencijoje Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai ne tik sveikino šį sumanymą, bet ir pažėrė kritikos, pavadindami jį galimai diskriminaciniu (!), todėl siūlė jį taip tobulinti, kad jame atsirastų teisė greta valstybinės lietuvių kalbos švietime ir gatvių pavadinimų bei vietovardžių rašyboje įteisinti ne tik lenkų, bet ir kitų tautinių mažumų kalbas...
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, E. Dobrowolskos projektą pavadinęs „pustuščiu“ ir išsitaręs, kad tai padaryta tam, jog jį galima būtų lengviau priimti, sakė: „Analizuojant įstatymo projektą matome, kad jis yra toks pustuštis ta prasme, kad jame nenumatyta spręsti kai kurių klausimų, pvz., vietovardžių, tiesiog nukreipiant į kitus įstatymus ir teisės aktus. Mano nuomone, tai truputį ir žalinga, nes problemos tai nesprendžia.“
Kaip žinoma, Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose daugiau nei 25 proc. gyventojų tapatinasi su lenkais, o Visagino ir Klaipėdos savivaldybėse – su rusais. Dėl prastai valdomos imigracinės politikos Lietuvoje nuolat auga kitataučių skaičius.
Ypač nepriimtinas E. Dobrowolskos projekte pateiktas siūlymas Lietuvos tautinių mažumų teises reguliuoti pagal tarpvalstybines sutartis su titulinėmis tų mažumų valstybėmis, pvz., Lenkija. Bet kažkodėl neaptariamos kitokio pobūdžio galimos sutartys, pvz., su Latvija ir Estija dėl tautinių mažumų švietimo reguliavimo. Teikiamo įstatymo projekte santykis su tarptautinėmis konvencijomis brėžiamas toks pat, koks būdavo sąjunginių respublikų su centru.
Ypač nepriimtinas E. Dobrowolskos projekte pateiktas siūlymas Lietuvos tautinių mažumų teises reguliuoti pagal tarpvalstybines sutartis su titulinėmis tų mažumų valstybėmis, pvz., Lenkija. Bet kažkodėl neaptariamos kitokio pobūdžio galimos sutartys, pvz., su Latvija ir Estija dėl tautinių mažumų švietimo reguliavimo. Teikiamo įstatymo projekte santykis su tarptautinėmis konvencijomis brėžiamas toks pat, koks būdavo sąjunginių respublikų su centru.
Išvada dėl siūlomo Tautinių mažumų įstatymo projekto yra tokia, kad jame nepateikta nė vieno siūlymo, dėl kurio reikėtų specialaus Tautinių mažumų įstatymo reguliavimo, vadinasi, šis įstatymas būtų perteklinis: visi jame teikiami siūlymai jau yra sprendžiami arba gali būti sprendžiami Lietuvos valstybės įstatymais, pvz., Valstybinės kalbos, Švietimo, Kultūros, Rinkimų ir kitais, o siūlomas specialusis Tautinių mažumų įstatymas tebūtų šio tipo įstatymų perteklinė korektūra.
Lietuvos Respublikos Seimas, po pateikimo priėmęs svarstyti nuolat prieš Lietuvos interesus veikiančios teisingumo ministrės parengtą TMĮ projektą, vyraujant dabartinėms geopolitinėms aplinkybėms, Seimo narių rankomis jau sukūrė prielaidas atsirasti eksteritoriniams dariniams Lietuvoje.
***
Jonas Vaiškūnas yra Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys.