Didėjant tikimybei, jog JAV smogs Sirijai, padidėjo retoriniai išpuoliai prieš Baltijos šalis, pranašystės ir grasinimai, kad už JAV veiksmų palaikymą joms gali baigtis blogai. Nepaisant to, kiek šie Sirijos gynėjai beriaumotų, ne jie valdo Kremlių, o prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pastaruoju metu laikosi santūriai.
Šį kartą pirmuoju smuiku griežia politologas Michailas Aleksandrovas, vadovaujantis NVS šalių instituto Ryšių su Baltijos šalimis skyriui. Pasak M. Aleksandrovo, pagalba agresijos aukoms gali būti teikiama įvairiomis formomis. Rusija kol kas teikianti diplomatinę, politinę ir ekonominę pagalbą, bet galėtų nukreipti karinę jėgą prieš agresorių, šiuo atveju – NATO. Baltijos šalys priklauso šiam blokui, palaiko agresyvius santarvės veiksmus, tad nedera laikyti Baltijos šalių nekaltu avinėliu. M. Aleksandrovo nuomone, „šios šalys, kaip JAV sąjungininkės, yra karinės operacijos prieš NATO agresiją Sirijoje teisėti taikiniai.“
Prabilo ilgai tylėjęs Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis. Gal nuogąstaudamas, kad M. Aleksandrovas siekia iš jo atimti pagrindinio Rusijos priešų pliekėjo vaidmenį, V. Žironovskis tvojo iš peties. Drįsusios pritarti Vakarų įsiveržimui į Siriją, Baltijos šalys bus okupuotos arba sunaikintos. „Kai tokie šuniukai kiauksi pasauliniame procese, juos paskui okupuoja. Ir dar šauks – kodėl mus okupavo.” Jis paragino nutraukti visus ekonominius ryšius su Latvija, Lietuva ir Estija, o krovinius gabenti tik per Rusijos uostus. V. Žirinovskis dar pridūrė, jog reikia pareikalauti, kad Ukraina sugrąžintų Donbasą, Charkovą, Odesą, Krymą.
Daroma užuominų, kad M. Aleksandrovo ir V, Žirinovskio kliedesiai skirti ne Rusijos gyventojams ar lietuviams, latviams ir estams, bet Baltijos šalių rusams, kad siekiama juos sukurstyti, gal net išprovokuoti kokiems nors destabilizuojantiems veiksmams. Tokios galimybės negalima kategoriškai atmesti, bet tikimybė, kad vietos rusai pasiduotų tokiems kėslams, yra arti nulio. Lyg šiol Estijoje ir Latvijoje gyvenantys rusai laikėsi ramiai, nebruzdėjo, net kai jų politinės teisės buvo ribojamos, o šalys išgyveno ūkio krizę ir nuosmukį. Pastaruoju metu jų gyvenimo sąlygos gerėja, vis daugiau įgyja pilietybę, tad ir teisių bei įrankių veikti šalies politiką. Nelauktina, kad staiga prasiveržtų nesuvaldomas priešiškumas.
Neginčytina, kad JAV ir Rusijos santykiai įsitempė dėl įvairiausių priežasčių. Nesutariama dėl Sirijos, dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, branduolinės ginkluotės mažinimo, dėl prieglobsčio suteikimo paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui. B. Obama atšaukė Maskvoje numatytą aukščiausio lygio susitikimą su V. Putinu. Bet V. Putinas ir Rusija ramiai priėmė šį akibrokštą. Jie apgailestavo dėl B. Obamos sprendimo, bet neatšaukė po kelių dienų numatyto užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo.
Rusija suteikė E. Snowdenui prieglobstį, bet be didelio entuziazmo. Pats V. Putinas pabrėžė, kad kol E. Snowdenas gyvens Rusijoje, jis turės vengti veiksmų prieš „mūsų partnerį JAV.” Nors Rusija nuosekliai kritikuoja JAV politiką Sirijos atžvilgiu, kurį laiką pats V. Putinas tylėjo. Tik pastarosiomis dienomis jis vėl pradėjo kritikuoti JAV ketinimą smogti.
Prieš kelias dienas V. Putinas davė interviu JAV žinių agentūrai „Associated Press“ ir Rusijos televizijos pirmajam kanalui. Interviu, kuris labiausiai skirtas amerikiečiams, V. Putinas stengėsi kuo geriau kalbėti apie JAV. Visos jo derybos su B. Obama „yra labai konstruktyvaus pobūdžio, labai esminės ir gana atviros“, o JAV prezidentas esąs įdomus pašnekovas ir konkretus, dalykiškas žmogus.
V. Putinas pažymėjo, kad amerikiečiai išrinko B. Obamą prezidentu ne tam, kad jis būtų malonus Rusijai. Rusai išrinko jį prezidentu ne tam, kad jis savo ruožtu būtų kam nors malonus. Itin svarbu tai, kad V. Putinas pabrėžė, jog Rusija laikinai sustabdė galingų raketų S-300 tiekimą Sirijoje. Šitaip nekalba karingai nusiteikęs žmogus, ketinantis imtis kokių radikalių veiksmų. Tiesa, stiprinamas karinio jūrų laivyno junginys Viduržemio jūroje, bet tai laikau priemone JAV priminti, kad Rusija turi savo interesų šiame regione ir kad ji nėra visiškai bejėgė.
Nesureikšminčiau padėties, ypač dėl Rusijos Užsienio reikalų ministerijos įspėjimo piliečiams. Pareiškime nurodoma, kad penki Rusijos piliečiai buvo išduoti JAV, tarp jų Dmitrijus Ustinovas, kurį išdavė Lietuva. Rusija veikiausiai nuogąstauja, kad JAV sąmoningai stengiasi perimti į savo rankas kuo daugiau Rusijos piliečių, siekdami didinti spaudimą Kremliui išduoti E. Snowdeną. Šiomis sąlygomis įspėjimas yra suprantamas.
Sienos kontrolės sugriežtinimas įvyksta gana dažnai. Ne tik Rusija tai daro. Pernai gruodį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Lietuvos ambasadai notą dėl padidėjusių krovininio transporto eilių dviejų valstybių pasienyje. Lietuvos muitinių darbo sutrikimas nebuvo susietas su politika. Priežastis buvo paprastesnė – 29 Medininkų kelio poste dirbę muitininkai buvo sulaikyti įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu.
Rusija yra kaprizingas ir nedraugiškas kaimynas. Ji neiškentės nesudrumstusi nuotaikų. Bet nepasitenkinimą labiau kelia Lietuvos dujų ir energetikos politika, byla prieš „Gazprom“ Stokhomo arbitraže, o ne neįpareigojantis pareiškimas, smerkiantis cheminių ginklų vartojimą Sirijoje ir raginantis nubausti nusikaltėlius.
Dvi priežastys skatina B. Obamą imtis karinių operacijų prieš Siriją. Jam svarbu užkirsti kelią cheminių ginklų vartojimui ateityje. Ir jis nuogąstauja, kad jei JAV nieko nedarys, ji neteks patikimumo, tad ir galios atbaidyti potencialius smurtautojus ir juos priversti tinkamai elgtis. Rusija supranta patikimumo svarbą, tad kokie pikti bebūtų Kremliaus kėslai, Rusija nepuls Lietuvos. Ji negali tuo rizikuoti. Poreikis išsaugoti NATO patikimumą verstų Ameriką reaguoti į agresiją prieš sąjungos narę. Negebėjimas apginti puolamą narę reikštų NATO žlugimą, nes nepatikimais paverstų visus JAV karinius įsipareigojimus kitoms šalims, bent dalis iš kurių skuba laimėti Rusijos malonę. Maskva puikiai supranta, kad negalėdama sau to leisti, JAV reaguotų visomis reikalingomis priemonėmis.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.