Abu diktatorius – paniškai bijantį kovido, bet ne kruvinos mėsmalės bijantį bailų kagėbistą ir narsų Pirmojo pasaulinio karo kareivį – galima lyginti tik remiantis pagrįstais kriterijais. Esminis kriterijus – jų keliamas mirtinas pavojus žmonijai. Šiuo požiūriu Rusijos caras nenusileidžia Reicho fiureriui.
Rusijos režimas – tai melu, baime, vergų mentalitetu ir santykine ekonomine gerove grindžiama personalinė diktatūra. Ji netgi pavojingesnė už partinę diktatūrą Sovietų Sąjungoje. Joje sprendimus priimdavo kolektyvinis Politbiuras, o Rusijoje – viena persona, neprognozuojamas maniakas.
Tai reiškia, kad Putino diktatūra neturi jokių saugiklių ir stabdžių. Neaišku, ar Putinas beprotis, ar tik simuliuoja beprotį. Tačiau aišku, kad jis yra ne strategas ir netgi ne taktikas, o karo nusikaltėlis, kuris palaiminęs kitos slavų tautos skerdynes, branduoliniu ginklu šantažuoja visą pasaulį.
Karas Ukrainoje įtikinamai rodo, kad išgirtoji Rusijos karinė galia yra smarkiai perdėta, karo logistika – mėšlas, o žaibo karas žlugo. Žlugo, nors motyvuota Ukrainos kariuomenė, tegul Vakarų ir remiama ginklais, vis dėlto neturi šiuolaikinės aviacijos ir didelio tikslumo raketų. Tokių, kurios garantuotai būtų leidusios sunaikinti idiotiškai organizuotą, ilgai puikiu taikiniu buvusią 64 kilometrų ilgio rusų karinę vilkstinę.
Kiekviena karo Ukrainoje diena Rusijai kainuoja milijardus dolerių, todėl karas tampa nepakeliama našta netgi valstybei, kuri iš naftos ir dujų eksporto kasdien uždirba po 700 mln. dolerių, iš kurių finansuojama ir karo mašina. Laimei, dalį pinigų iš eksporto valdžioje esantys Rusijos patriotai sėkmingai išvagia, o dalį panaudoja labai neefektyviai.
Simptomiška, kad dėl netikėtai stipraus Ukrainos pasipriešinimo ir katastrofiškų, tiesiog žudančių Vakarų sankcijų, ištiktas šoko, pagiežos ir neapykantos, Putinas griebėsi branduolinio šantažo. Jis įsakė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui padidinti strateginių pajėgų parengtį.
Toks įsakymas – teroristinės valstybės psichinė ataka. Demonstratyvi. Ištransliuota. Išties, šios pajėgos visada yra aukščiausios parengties. Antraip jų atgrasymo potencialas būtų nulinis. Todėl vykdant bunkerio žiurkės įsakymą, Putino aplinka turėtų nebent dezinfekuoti branduolinį lagaminėlį, išsivanoti pirtyje, pasikeisti apatinius ir išsivalyti dantis. Kad švarūs degtų pragaro liepsnose.
Tiesa, griebdamasis paskutinio argumento, branduolinio šantažo, Putinas iš anksto pasirūpino savo ir savo šeimos saugumu. Kaip teigia gerai informuotas profesorius Valerijus Solovejus, Pietų Uralo kalnų masyve yra įrengta bunkerių sistema, kurios sudėtinga inžinerinė infrastruktūra užtikrina aukščiausio lygio komfortą.
Šis bunkerių bunkeris pajėgus atlaikyti netgi tiesioginį atominės bombos pataikymą. Nors Putinas jaučiasi saugus, neatmestina, kad jis klysta. Kodėl? Sovietmečiu buvo populiarus toks posakis: viską galima nupirkti už pinigus. Ko negalima nupirkti už pinigus, tą galima nupirkti už didelius pinigus, ko negalima nupirkti už didelius pinigus, tą galima nupirkti už labai didelius pinigus.
Perfrazuojant šį posakį, galima teigti: ko negali sunaikinti branduolinis užtaisas, tą gali sunaikinti didelio, o prireikus, labai didelio galingumo branduolinis užtaisas. Kadangi patologiška Putino baimė užsikrėsti kovidu yra geležinis įrodymas, kad dėl savo gyvybės drebantis menkysta bando apsidrausti nuo branduolinės Apokalipsės, tai peršasi išvada: būtina anuliuoti šį draudimo polisą.
Vargu, ar apie tokį bunkerį nežino Amerikos žvalgyba, kuri numačiusi visus Kremliaus ėjimus dėl agresijos eigos Ukrainoje, pademonstravo stulbinantį efektyvumą. Todėl ši žvalgyba, kuri dažnai viešina neviešintinas paslaptis, turėtų leisti bunkerio žiurkei suprasti, kad JAV yra puikiai informuota apie bunkerių bunkerį ir branduolinio konflikto atveju laikys jį vienu iš prioritetinių taikinių.
Bailus Rusijos caras netgi su savo marionetėmis bendrauja per didžiulį atstumą. Tai reiškia, kad Putino savisaugos instinktas yra absoliučiai gyvuliškas ir hipertrofuotas, o šio maniako branduolinis šantažas – blefas. Neatsitiktinai, kaip teigia Putino kursiokas Jurijus Švecas, KGB kolegos Putinui buvo davę dvi niekinančias pravardes – blednaja mol (blyškioji kandis) ir okurok (nuorūka).
Kitas dalykas, kad, nuorūka yra ne mažiau destruktyvi asmenybė kaip Hitleris. Tiesa, fiurerį ne taip lengva perspjauti. Netgi Putinui. Hitleris davė siaubingus įsakymus: sugriauti Paryžių, prieš okupuojant priešams Vokietijos teritoriją, sunaikinti visą Reicho infrastruktūrą, reikalingą valstybei normaliai funkcionuoti ir palaikyti žmonių gyvybę.
Bet! Netgi primygtinai raginamas ištikimų bendražygių, Hitleris nepaliko apsupto Berlyno. Priešingai, jis nusinuodijo kartu su „jaunavede“ žmona Eva Braun, o pats iš pistoleto dar paleido sau kulka į smilkinį. Kad būtų tikriau. Prislėgtas Hitlerio savižudybės, nusinuodijo ir propagandos ministras Josephas Goebbelsas su žmona, prieš tai nunuodijęs šešis savo vaikus.
Taigi, koks nebūtų buvęs pragaro išpera Hitleris, bailia žiurke ir apgailėtina nuorūka jo nepavadinsi. Tai ne Putinas, kuris šantažuoja pasaulį, saugiai lindėdamas bunkeryje. Bent taip jis mano. Tikiuosi, visiškai nepagrįstai.
Hitlerio galas labai pamokomas Putinui ir kita prasme. Paryžiaus komendantas neįvykdė fiurerio įsakymo sugriauti Paryžių, taip pat priešingai Hitlerio įsakymui liko nesunaikinta ir Vokietijos infrastruktūra, nebuvo sulyginti su žeme fabrikai, gamyklos, elektros tiekimo linijos, geležinkeliai, paminklai, rūmai, pilys, bažnyčios, etc.
Tad kaip gali Putinas būti tikras, kad būtų įvykdytas tas jo įsakymas, kuris reikštų, kad Žemės planeta pavirs radioaktyviais pelenais? Tuo atveju, jeigu konkurencinėje kovoje susiremtų nuolankių liokajų vergiškas atsidavimas Putinui ir kiekvienam žmogui būdingas savisaugos instinktas, pergalę švęstų būtent esminis instinktas. Tuo galima neabejoti.
Panašu, kad moralinis idiotas Putinas vis dėlto nėra klinikinis idiotas ir visiškas beprotis. Jis tiesiog įtikinamai vaidina beprotį, nes tai efektinga šantažo forma. Jos esmė ta, kad nuorūka išrėkia Vakarams į veidą: vykdykite mano ultimatumus, antraip man iš burnos veržiasi putos, mano ranka tiesiasi prie branduolinio lagaminėlio mygtuko ir aš neatsakau už save.
Tai senas, labai veiksmingas triukas, kurį Putinas tiesiog nukopijavo nuo Hitlerio. Ar reikia priminti, klasikinį pavyzdį, kad fiureris tapo galingu monstru būtent todėl, kad labai sėkmingai šantažavo demokratinį pasaulį, kuris paslaugiai tenkino visus Hitlerio apetitus?
Pateiksiu priešingą, nesėkmingo šantažo pavyzdį. Erichas Frommas aprašo, kaip suvaidinęs beprotybės priepuolį, bet nesugebėjęs palaužti vieno iškiliausių Vokietijos generolų Heinzo Guderiano, Hitleris kapituliavo. Viskas vyko taip: praradęs bet kokią savitvardą, iškėlęs kumščius, visas drebėdamas, raudonu persikreipusiu veidu fiureris vis garsiau rėkė iš įniršio.
Ir štai iškalbingas tiesos momentas: Guderianui tas spontaniškai surežisuotas spektaklis nepadarė jokio įspūdžio. Jis stoiškai, labai tvirtai laikėsi savo nuomonės, sukėlusios tokį įniršį, ir tada Hitleris staiga persimainė, labai draugiškai nusišypsojo ir pasakė Guderianui: „Prašom raportuoti toliau, šiandien mūšį laimėjo Generalinis štabas“.
Žinoma, Putinas – ne Hitleris, o tik blyški jo kopija, ir Putino aplinka ne Guderiano tipo asmenybės, o apgailėtinos marionetės. Tai akivaizdžiai parodė agresijos prieš Ukrainą išvakarėse įvykęs Rusijos Saugumo Tarybos posėdis, kuriame šios Tarybos nariai iki koktumo padlaižiavo Putinui ir pritarė jo beprotiškai avantiūrai. Nepaisant to, kad dalis šių menkystų tai darė aiškiai prieš savo įsitikinimus.
Apmaudu, bet ir Vakarai iki agresijos prieš Ukrainą pradžios elgėsi tarsi užhipnotizuotos Putino marionetės. Dabar, kai visos įmanomos raudonos linijos peržengtos ir kaukės nuplėštos, Vakarų gigantas pabudo iš hipnozės miego, atgavo ryžtą ir susitelkė. Tai reiškia, kad atėjo Putino eros pabaigos pradžia. Nesvarbu, kokiu laipsniu jis simuliuoja beprotį.