Kęstutis Girnius. Geopolitiniai poslinkiai

Pastaraisiais metais pastebimas JAV ir Vakarų šalių įtakos smukimas, vis mažiau šalių remia jas JTO ir kitose tarptautinėse organizacijose. J. Bidenas siejo šį priešiškumą arba abejingumą su autokratijų plėtra, bet tai perdėm patogumas paaiškinimas. Svarbesnį vaidmenį suvaidina Vakarų šalių nenuoseklumas ir veidmainystė, jos pabrėžia normomis grindžiamos tarptautinės tvarkos svarbą, bet pačios nepaiso normų arba jas selektyviai interpretuoja. Esama ir kitų priežasčių, tarp jų kolonializmo sukeltos nuoskaudos, dabartinis santykinis abejingumas vargingesniųjų šalių bėdoms ir problemoms, tebeegzistuojančio rasizmo apraiškos (reikia tik palyginti kaip elgiamasi su bėgliais iš Ukrainos ir kaip su bėgliais iš kitų žemynų), Vakarų arogancija.

Kolektyvinėje Vakarų vaizduotėje Rusijos antpuolis prieš Ukrainą kelia grėsmę pasaulio tvarkai. Daugeliui trečiojo pasaulio arba Globalinių pietų šalių tai Europos vidaus konfliktas be didesnės įtakos jų gyvybiniams interesams. Jos abejingos ukrainiečių bėdoms, kaip Vakarai abejingi Afrikos ar Azijos šalių kančioms. Vien konfliktuose Konge per pastaruosius trisdešimt metų žuvo milijonas žmonių, kai kuriais skaičiavimais gal net penki milijonai, labiausiai dėl ligų ir alkio. Kiek europiečių tai žinojo, kiek jiems tai rūpėjo?

Prasidėjęs Izraelio ir Hamas karas dar labiau išryškino takoskyrą tarp vertybių, interesų, įvykiams teikiamos geopolitinės reikšmės. Rusijos kariauna siaubė Ukrainą, su žeme sulygino Mariupolį. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) patikrino, kad iki 2024 m. liepos 31 d. per Rusijos invaziją į Ukrainą nukentėjo 35 160 civilių, iš jų 23 640 žmonių buvo sužeisti. OHCHR pabrėžia, kad tikrieji skaičiai veikiausiai didesni.

Pernai gruodžio 5 d., taigi praėjus dviem mėnesiams po Hamas puolimo, Kataro seichas pareiškė, kad tarptautinei bendruomenei turėtų būti gėda susitaikyti su jau du mėnesius besitęsiančiais baisiais nusikaltimais „kai sistemingai ir sąmoningai žudomi nekalti civiliai gyventojai, įskaitant moteris ir vaikus.“

Didėjantis priešiškumas JAV ir Vakarams neliks be geopolitinių pėdsakų

Tuo metu net skeptiškai vertinant palestiniečių duomenis apie aukas, buvo akivaizdu, kad žuvusių skaičius neturėjo precedentų. Žuvo daugiau negu 16 000 žmonių, apie 60 proc. moterys ir vaikai. Žudymų apimtys tik didėjo. Pagal naujausius Jungtinių Tautų ir pagalbos grupių duomenis, daugiau kaip 44 000 palestiniečių žuvo ir daugiau kaip 103 000 sužeisti. 87 proc. būstų Gazos ruože sugadinti arba sunaikinti, taip pat 84 proc. sveikatos priežiūros įstaigų ir 70 proc. vandens ir kanalizacijos įrenginių. Palestiniečių šeimos buvo suvarytos į vadinamąsias „saugias zonas“, kad būtų bombarduojamos palapinėse. Vertybinę užsienio politiką vykdančios šalys, kaip Lietuva, per šias metus besitęsiančias žudynes tylėjo kaip pelės po šluota, nors nuosekliai smerkė Rusijos nusikaltimus.

Trys įvykiai itin aiškiai atskleidžia didėjančius skirtumus tarp Vakarų ir kitų. Lapkričio 19 d. vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Rio de Žaneire baigiamasis pareiškimas iš vis neminėjo Rusijos agresijos, tenkinosi banalybe, kad susirinkę valstybių vadovai palankiai vertina „visas svarbias ir konstruktyvias iniciatyvas, kuriomis remiama visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika“ Ukrainoje.

Tekstas yra gerokai blankesnis negu prieš metus priimtasis. Daugelis Vakarų lyderių, kaip Jungtinės Karalystė premjeras Keir Starmer neslėpė nusivylimo, ne kartą kalbėjo apie poreikį didinti paramą Ukrainai ir prieš šį susitikimą sakė, kad tai yra svarbiausias jo darbotvarkės klausimas. Prancūzijos prezidentas E. Makronas teigė, kad pareiškimas „nekeičia Prancūzijos pozicijos: Rusija pradėjo agresyvų karą prieš Ukrainą, o mūsų prioritetas šiandien yra pasiekti ilgalaikę taiką.“ Tai ne pirmą kartą kai G-20 nepaisė Vakarų norų. Prieš dvejus metus organizacijai pirmininkaujanti Indonezija atlaikė didelį Vakarų spaudimą ir atsisakė nepakviesti Rusijos į lapkričio mėnesį vyksiantį organizacijos aukščiausio lygio pasitarimą.

Reakcija į TBT arešto orderį Netanyahu

Lapkričio 20 d. JAV vetavo JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį Gazos ruože. Jungtinės Valstijos vienintelės balsavo prieš rezoliuciją, o 14 kitų Tarybos narių, tarp jų Prancūzija ir Jungtinės Karalystės balsavo už. Vašingtonas aiškino, kad vetavo rezoliuciją, nes ugnies nutraukimas nebuvo susietas su Gazoje tebelaikomų įkaitų paleidimu.

Rezoliucijoje buvo raginama paleisti visus įkaitus, tačiau iš jos formuluotės matyti, kad jie bus paleisti tik po paliaubų įgyvendinimo. Kalbėdami vieni po kito, 14 už šią rezoliuciją balsavusių diplomatų teigė, kad Gazos ruože vykstančios kančios, mirtis, gyventojų perkėlimas ir badas yra katastrofiški ir nepriimtini. Kovų nutraukimas yra būtinas pirmas žingsnis siekiant išlaisvinti įkaitus, kurių Gazoje tebėra apie 100, ir išgelbėti civilius gyventojus. Šie argumentai nepaveikė Vašingtone, bet pagaliau kai kurie sąjungininkai drįso nebepataikauti JAV ir balsuoti už žudymų nutraukimą.

Lapkričio 19 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius Izraelio premjerui B. Netanyahu, buvusiam gynybos ministrui Y. Gallantui ir vienam „Hamas“ vadui. Teismas pareiškė, kad rado „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog Netanyahu ir Gallant yra atsakingi už nusikaltimus, įskaitant bado naudojimą kaip karo metodą, taip pat už „žmogžudystes, persekiojimą ir kitus nežmoniškus veiksmus“, ir kad Izraelio ministrai vadovavo politikai, kuri „sistemingai atėmė iš Gazos civilių gyventojų daiktus, būtinus žmogaus išgyvenimui“.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrelis ragino gerbti arešto orderius. „Teismo sprendimas turi būti gerbiamas ir vykdomas...Sprendimas yra privalomas visoms teismo šalims, tarp kurių yra visos Europos Sąjungos narės.“ Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sakė, kad TBT sprendimai turi būti vykdomi. Ministerija pažymėjo, jog Lietuva nuosekliai remia ir palaiko TBT veiklą, gerbia šio teismo nepriklausomumą ir nešališkumą. Kai kurios kitos ES neskubėjo įsipareigoti vykdyti arešto orderio, bet nė viena netvirtino, kad jo nepaisys, nors Prancūzijos pasisakymai buvo pakankamai dviprasmiški, kad Borelis pakartojo, kad privaloma įgyvendinti TBT orderius.

Nuostatos JAV buvo kitokios ir kovingos. JAV administracija pareiškė, kad „iš esmės nesutinka“ su TBT sprendimu. Bidenas arešto orderius pavadino „piktinančiais“. Respublikonų įstatymų leidėjai kritikavo griežčiau: Senatorius T. Cotton pasmerkė TBT kaip „linčo teismą“, socialiniame tinkle perspėjo, kad Kongresas imsis baudžiamųjų priemonių prieš TBT. Senatorius L. Grahamas paragino JAV taikyti sankcijas TBT ir jos nariams. Numatomas prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Waltzas, sakė, kad sausio mėn. būsimoji administracija parengs „griežtą atsaką“ tiek TBT, tiek Jungtinėms Tautoms. JAV smarkiai pakenks savo prestižui ir menkins savo autoritetą, jei griebtųsi priemonių prieš TBT, jo štabą ir kitas JT institucijas.

Trečiojo pasaulio šalys tikrai neužmiršo, kaip JAV džiaugsmingai sutiko ir sveikino TBT nutarimą sulaikyti Putiną.

JAV yra ir liks galingiausia pasaulio šalis. Jos sąjungininkai Europoje ir Azijoje yra vieningesni ir geriau organizuoti negu kitos valstybių grupuotės. Globalinių pietų valstybių nejungia bendri interesai ir siekiai, tarpusavio santykiai įtempti. Indija ir Kinija sugyvena su Rusija, bet tarpusavyje pešasi, ne kartą tarp jų kilo smulkios karinės konfrontacijos. Pakistanas ir Indija yra mirtini priešai. Galingiausios vidurio ir pietų Amerikos šalys apskritai nemėgsta „jankių“, bet jos nėra persunktos meilės ir pagarbos viena kitai. Bet didėjantis priešiškumas JAV ir Vakarams neliks be geopolitinių pėdsakų.