Kęstutis Girnius. Joe Bidenas – pažeidžiamas populistas

Joe Bidenas yra nepopuliarus. Apie 70 proc. suaugusiųjų mano, kad jis per senas antrą kartą eiti prezidento pareigas. Ir demokratų partijos nariai norėtų, jog „kitas demokratas“ mestų jam iššūkį dėl partijos nominacijos. Kurį laiką daugiau rinkėjų palaikė Trumpą negu Bideną šešiose svyruojančiose valstijose, kurios veikiausiai nulems rinkimus, bet nauja apklausa rodo, kad Bidenas pradeda pasivyti.

Byra plati Bideno pergalę 2020 m. nulėmusi įvairialypė koalicija. Gerokai mažėsnis procentas juodaodžių, ispanakalbių ir jaunesnių nei 30 metų amžiaus rinkėjų ketina balsuoti už Bideną. Jo abejingumas Gazos ruožo gyventojų kančioms kelia pasipiktinimą, ypač tarp jaunimo.

Reikia iš dalies atskirti kandidatą Bideną nuo prezidento Bideno. Kiekvienas mato, kad jis pasenęs. Jis vengia žiniasklaidos, davė mažiau interviu nei bet kuris kitas pastarojo meto prezidentas. B. Obama davė daugiau nei 400 interviu, Trumpas – daugiau nei 300, Bidenas mažiau nei 100 interviu, nemažai jų itin draugiški „Kas naujo premjere?“ rūšies.

Bidenas beveik nerengia atvirų rinkiminių mitingų didelėse viešose erdvėse. Pastaruoju metu jo pasirodymai kampanijoje buvo nedideli, tik kviestiniai renginiai, kuriuose jis kalbėjo tik su savo ištikimiausiais šalininkais. Tuo siekiama išvengti žmonių, protestuojančių prieš jo politiką Gazos atžvilgiu. Dėl šios priežasties prezidentas lankosi kavinėse ar maisto prekių parduotuvėse, nepranešant spaudai, kad jis ten bus.

Kairysis žurnalistas ir apžvalgininkas Ezra Klein viliasi, kad demokratų partijos šulai, tokie kaip B. Obama įtikins Bideną atsiimti savo kandidatūrą ir leisti rugpjūtį vyksiančiam Demokratų partijos nacionaliniam suvažiavimui išrinkti partijos vėliavnešį, kaip darydavo iki 1968 m.

Šios viltys yra iliuzinės. J. Bidenas tapo nepaprastai tuščiu politiku, įsitikinusiu, kad jis turi išskirtinę kvalifikaciją būti prezidentu ir teisę į antrą kadenciją. Nors tvirtina, kad pagrindinis jo tikslas yra neleisti D. Trumpui tapti prezidentu, tačiau jo pasiryžimas vėl kandidatuoti gali atverti Trumpui duris į Baltuosius rūmus.

J. Bidenas yra gana veiksmingas prezidentas. JAV ekonomika neįkrito į recesiją ir auga daugiau nei dvigubai sparčiau nei dauguma išsivysčiusių šalių. Jo administracija smarkiai padidino investicijas į infrastruktūrą, lustų gamybą, taip pat skatina žaliąsias technologijas ir kovą su klimato kaita. Jis ėmėsi veiksmų, kad sumažintų pernelyg dideles receptinių vaistų kainas. Užsienio reikalų srityje J. Bidenas pasižymėjo nevienareikšmiškais rezultatais: jis sutelkė NATO priešintis Rusijos invazijai į Ukrainą, tačiau dosniai tiekė Izrealio karo mašinai ginklus, kurie nuniokojo Gazos ruožą, nusinešė daugiau kaip 32 000 gyvybių ir sukėlė bado grėsmę.

JAV ūkis auga, bet ne taip smarkiai kaip valstybės skola. Prieš ketverius metus vasarį JAV valstybės skola buvo $23,409,959,150,243 (aš sąmoningai nurodau konkretų skaičių, kad būtų lengviau įsisąmoninti jo dydį), tai šįmet vasarį suma jau buvo $34,582,121,266,033, taigi beveik perpus padidėjusi Bidenui prezidentaujant trejus iš tų ketverių metų. 2023 m. federalinis deficitas sudarė 6,1 proc. BVP, šįmet numatoma, kad jis dar padidės.

Vašingtono analitinio centro „Urban-Brookings Tax Policy Center“ parengta analizė rodo, kad J. Bideno mokesčių mažinimas fiziniams ir juridiniams asmenims yra didesnis nei mokesčių padidinimas didelėms korporacijoms ir jų akcininkams. Apskaičiuota, kad J. Bideno įteisinti mokesčių pakeitimai per ketverius metus sumažins įplaukas apie 600 mlrd. dolerių, o per visą dešimtmetį – šiek tiek daugiau. Pagal šį rodiklį akivaizdu, kad jo rezultatai nedera su skelbiamais ketinimais labiau apmokestinti turtinguosius ir dideles bendroves.

Jo populizmas įgyja įvairias formas. Prezidentas nuolat kartoja, kad visiems, kurių metinės pajamos neviršija $400 000 (jie sudaro mažiau negu vieną proc. visų gyventojų), nereikės mokėti nė cento papildomų federalinių mokesčių. Tačiau net ir šiais didelės infliacijos laikais $400 000 yra nemaža suma, todėl padidinus tarifą keliais procentiniais punktais tie, kurių metinės pajamos yra apie $200,000 nenuskurstų, o biudžeto deficitas šiek tiek sumažėtų. Bet svarbiausia – tai būtų ženklas, kad į deficitą žiūrima rimtai. Prezidento metinis atlyginimas yra $400 000.

Kitas pavyzdys. 2023 m. Bideno administracija pristatė paskolų nurašymo planą, kuris būtų panaikinęs apie 430 mlrd. dolerių studentų skolų. JAV Auksčiausiasis teismas atmetė administracijos tvirtinimą, kad švietimo ministras turi teisę atleisti nuo valstybės suteiktos ar remiamos paskolos grąžinimo. Teismas nutarė, kad įstatyminis leidimas „modifikuoti“ neleidžia ministrui iš esmės keisti Kongreso sukurtos schemos. Bidenas nenuleido rankų ir pradėjo „modifikuoti“ ir lig šiol atleido 143,6 mlrd. dolerių paskolų 3,96 mln. amerikiečių.

Tuo siekiama tarp kita ko įsiteikti gerai išslavinusiems individams ir laimėti jų paramą.

Paskolų atleidimo priešininkai nurodo, kad universiteto absolventų atlyginimai yra gerokai didesni negu kitų žmonių, tad universiteto baigimas net su skolomis jiems asmeniškai atsiperka, ir klausia, kodėl jiems turėtų būti suteikta tokia malonė. Amatų mokyklų mokiniai negauna tokių lengvatų.

Kinijos peikimas yra populiarus visuomenėje ir abiejose partijose. D. Trumpo įvestus muitus tęsė ir padidino J. Bideno administracija. Teoriškai siekiama mažą plotą aptverti aukšta tvora, t. y. drausti Kinijai parduoti mažą skaičių konkrečių gaminių, pavyzdžiui, pažangių mikroschemų, labiausiai nacionalinio saugumo sumetimais.

Pagrįstai siekiama išvengti, kad kritinės pramonės šakos nebūtų pernelyg priklausomos nuo rinkoje dominuojančių Kinijos įmonių importo. Tačiau kai kurie analitikai abejoja, ar tikslinga statyti naujas kliūtis, kurios užkirstų kelią daug pigesnių kiniškų saulės baterijų importui, nes baterijos sumažintų dabartinį saulės energijos gamybos trūkumą ir padėtų kovai su visuotiniu atšilimu, kuri neva yra vienas svarbiausių Bideno administracijos tikslų.

Šiuo metu Kinijoje gaminti automobiliai apmokestinami 27,5 proc. tarifu, nors svarstoma gerokai jį padidinti elektriniams automobiliams, kurių gamybą esą subsidijuoja Kinijos valdžia. Tokie tarifai sulauktų plataus visuomenės pritarimo, nors irgi kenktų kovai su globaliniu šilimu.

Prieš kelias savaites J. Bidenas pareiškė, kad nepritaria Japonijos plieno bendrovės planams pirkti „US Steel“, teigdamas, kad „gyvybiškai svarbu“, jog šio verslo savininkas gyventų JAV. Bideno sprendimas tikriausiai padėtų jam laimėti balsų keliose svyruojančiose valstijose, o tai tikriausiai pagrindinė Bideno pozicijos priežastis.

Reikalingos selektyvios ir proporcingos atsakomosios priemonės, kad vietinių įmonių neužgožtų smarkiai subsidijuojamas importas, tačiau J. Bideno administracijos atsakas yra perteklinis ir nepagrįstas.

Rinkimų kampanija tik įsibėgėja, abi partijos įvairiausias „saldaininukais“ sieks pritraukti rinkėjus. Populistiniai pažadai yra beveik neišvengiami, jais švaistysis ir Bidenas, ir Trumpas, nors Bidenas prisistato kaip subrendęs, atsakingas valstybininkas.