Prezidentas Gitanas Nausėda pavadino jį nemoraliu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškino, jog nėra pagrindo kalbėti apie pensijos amžiaus ilginimą. Panašias mintis praeitą trečiadienį išdėstė premjerė Ingrida Šimonytė. Esą, yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.
Politikų reakcija į EK rekomendacijas yra populistinė ir neadekvati. Artėjant rinkimų sezonui, politikams naudinga vaizduotis Lietuvos žmonių gynėjais, pasiryžusiais duoti tvirtą atkirtį beširdžiams Briuselio biurokratams, kurie ketina apsunkinti jų gyvenimą, priversdami juos ilgiau dirbti. Bet EK siūlymai nėra grindžiami pikta valia ar noru parodyti savo galią. Net besipriešinantys politikai puikiai supranta arba turėtų puikiai suprasti, kad pensinio amžiaus ilginimą galima tik trumpai atidėti, o ilgesnis būtinų sprendimų atidėjimas gali brangiau kainuoti. Negalima išvengti ar sustabdyti Lietuvos žmonių senėjimo ir su juo susijusių finansinių iššūkių kokiu nors magišku mąstymu. Pensinį amžių reikės ilginti, nors reikia nustatyti, kokie tempai sukeltų mažiausiai skausmo.
Premjerė ir prezidentas pažymėjo, kad reikia prailginti sveiko gyvenimo trukmę, ypač vyrų. Bet praeitos savaitės įvykiai priminė, kad sveikatos apsaugos sistema šlubuoja, nesiseka spręsti susikaupusių kasdienių problemų, tad nelabai tikėtina, kad ji turės kompetencijos ir pakankamai išteklių tiek pagerinti visų senjorų sveikatą, kad jie gyventų visavertį gyvenimą. Negalima manyti, kad neefektyvi sveikatos apsaugos sistema sukurs programas, kurios pakeistų pagyvenusių žmonių gyvenimo perspektyvas, ar kad tokios programos jau parengtos ar rengiamos.
Esama įvairiausių problemų. Trūksta kai kurių specialistų gydytojų. Nepasitikima šeimos gydytojo institucija, žmonės nepatiki savo šeimos gydytojui spręsti savo sveikatos problemų. Nukreipti ligonį pas specialistą neturėtų būti pagrindinė šeimos gydytojų užduotis. Šeimos gydytojų vaidmens nuvertinimas nėra naujas reiškinys, tad reikia klausti, ar problema lig šiol buvo nepastebėta, ar tik buvo nepaisoma.
Ilgos eilės ties Klaipėdos jūrininkų ligonine primena, kad dabartinė registravimo sistema labiau skirta sistemos darbuotojams ir jauniems žmonėms, o ne senjorams, kurie neturi kompiuterių ar nemoka su jais dirbti. Dulkys tvirtino, kad kiekviena ligoninė atsakinga už darbo organizavimą taip, kad nebūtų eilių. Bet kodėl ligoninės nėra supažindinamos su Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) ligoninių geriausia praktika šioje srityje? Nereikia dar kartą išrasti rato.
Nežinau, kiek galima pagerinti vyresnio amžiaus žmogaus pašlijusią sveikatą, ypač, jei žmogus didesnę gyvenimo dalį rūkė, gėrė, nesveikai valgė, pavyzdingai nutuko, nesportavo, jei jis serga cukralige ar kita lėtine liga, turi didelį cholesterolio kiekį ir aukštą kraujospūdį. Verčiau būtų kreipti dėmesį į jaunesnius žmonės, diegti sveiko gyvenimo principus, finansinėmis baudomis ar kitokiomis priemonėmis skatinti žmones nuosekliai tikrintis sveikatos būklę.
Kai gyvenau Vokietijoje, žmonės buvo raginami kasmet tikrintis dantis. Buvo siekiama sustabdyti dantų ėduonį ankstyvosiose stadijose ir taip vėliau išvengti brangių gydymo priemonių. Jei asmuo neįvykdė šio reikalavimo, draudimo bendrovė apmokėjo mažesnę odontologų sąskaitos dalį. Vieną kartą pražiopsojau patikrinimą, patuštėjusi kišenė užkirto kelią antrajam. Būtų galima įvesti panašų reikalavimą kas penkerius metus atlikti bendrą sveikatos apžiūrą, atlikti tyrimus dėl įprastų vėžio formų ir kitų galimų pavojų sveikatai.
Mano nuomone, ypatingą pavojų kelia nutukimo epidemija. Apie 42 proc. suaugusiųjų JAV yra aptukę, Europa nedaug atsilieka. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, beveik kas trečias mokyklinio amžiaus vaikas Europoje yra nutukęs arba turi antsvorio. Padėtis veikiausiai panaši ir Lietuvoje.
Atrodo, kad kas trečias vaikas per mokyklos pertrauką išeina iš parduotuvės, valgydamas traškučius. Būtų galima taikyti didelius akcizus traškučiams, panašiai kaip rūkalams ar alkoholiui. Yra dar radikalesnė priemonė – neleisti jų parduoti jaunesniems negu 16 metų asmenims.
Neaišku, ar toks draudimas dera su Konstitucijos normomis, ar jis be pagrindo ribotų asmens laisvę. Alkoholis ir rūkalai iš dalies draudžiami dėl neigiamo poveikio sveikatai, bet alkoholis skatina agresyvumą, cigarečių dūmai gali kenkti šalia esančiųjų sveikatai, ko nedaro traškučiai. Lietuvos teisėkūroje yra giliai įsišaknijęs „drausk ir bausk“ mentalitetas, polinkis įstatymais reguliuoti žmonių elgesį, pvz., kai draudžiama rūkyti balkonuose, nors po jais važiuojantys automobiliai išmeta daugiau ir pavojingesnių teršalų. Normaliomis aplinkybėmis nereikėtų prisidėti prie šio ydingo mentaliteto plėtros.
Nutukimas smarkiai kenkia sveikatai ir brangiai kainuoja valstybei, kuri turi dešimtis tūkstančių – kartais net daugiau – eurų išleisti gydydama be saiko valgančiuosius. Nutukimas yra visuomeninė, ne tik asmeninė problema ir našta. Lėšos, skirtos storulių gydymui, negali būti panaudojamos kitiems tikslams, pvz., pensijoms.
Šįmet paskelbtoje JAV pediatrų asociacijos ataskaitoje pažymima, kad nutukimas yra rimta liga, tad nereikia laikytis pasyviai, viliantis, kad vaikai ją išaugs. Gydytojai turėtų aktyviai reaguoti, siųsti nutukusius vaikus į intensyvias sveikatos elgesio ir gyvenimo būdo gydymo programas, tam tikrais atvejais išrašyti vaistus viršsvoriui mažinti, smarkiai nutukusiems paaugliams siūlyti svorio mažinimo operaciją. Kai kurie paauglių sveikatos ekspertai perspėja, kad tokios intervencijos gali būti žalingos, pažymėdami, kad vaistų nuo nutukimo vartojimas vaikams yra palyginti naujas dalykas, o operacija reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo laikytis griežtų mitybos reikalavimų. Vis dėlto jaučiama, kad reikia ką nors daryti.
Pensinį amžių reikia ilginti, nėra kitos išeities. Šią nemalonią žinią turi įsisąmoninti visi. Reikia prailginti sveiko gyvenimo trukmę, bet mūsų šlubuojanti sveikatos sistema negali to užtikrinti. Nesveikai gyvenusiųjų sveikatos neatitaisysi kokiu nors stebuklingu būdu, tad reikia pirmenybę skirti vaikams ir paaugliams bei rimtai kovoti su nutukimo epidemija, kuri sukelia didžiausią ilgalaikį pavojų.