Per pasikėsinimą į jo gyvybę D. Trumpas rodė drąsą, ryžtą, kovingumą, vos atsistojęs pakėlė kumštį į orą ir ragino visus kovoti JAV vėliavos fone. Jo veiksmai buvo nufilmuoti, tas ikoniškas vaizdas bus nuolat kartojamas, ir ne tik per rinkimų kampaniją. Respublikonų partija dar labiau susivienijo, surengė visapusiškai sėkmingą partijos suvažiavimą. Delegatai buvo vieningi, optimistiškai nusiteikę, įsitikinę, kad pasieks pergalę lapkričio mėnesį. Pradėjo reikštis savotiškas D. Trumpos asmenybės kultas, sunkiai derinamas su demokratija.
Jo kalba buvo silpniausias suvažiavimo momentas, užuot tapusi D. Trumpo triumfo žygio į prezidento postą pradžia, ji atnaujino senas baimes ir sukėlė abejonių dėl jo nenugalimumo. Kai kurie liberalūs komentatoriai teigė, kad tai buvo palankiausias įvykis demokratams per tris savaites, nes dėl jos demokratai tebėra konkurencingi ir vis dar gali iškovoti pergalę.
Gana ironiška, bet silpniausias suvažiavimo momentas buvo ilgai laukta D. Trumpo kalba, priimant partijos nominaciją. Per pirmąsias dvidešimt minučių nepaprastai ilgos kalbos (ji truko valandą ir 32 minutes) jis ragino išgydyti nesantaiką ir susiskaldymą Amerikos visuomenėje, jaudinamai kalbėjo apie pasikėsinimą nužudyti, teigė, kad „stoviu prieš jus šioje arenoje tik visagalio Dievo malonės dėka“.
Tačiau likusią kalbos dalį pasireiškė senasis kovingasis D. Trumpas, kuris kaltino J. Bideno administraciją dėl infliacijos, nelegalios imigracijos ir konfliktų užsienyje, didžiavosi, kad greit išspręs visas problemas. Jo kalba buvo silpniausias suvažiavimo momentas, užuot tapusi D. Trumpo triumfo žygio į prezidento postą pradžia, ji atnaujino senas baimes ir sukėlė abejonių dėl jo nenugalimumo. Kai kurie liberalūs komentatoriai teigė, kad tai buvo palankiausias įvykis demokratams per tris savaites, nes dėl jos demokratai tebėra konkurencingi ir vis dar gali iškovoti pergalę.
Nors po pasikėsinimo J. Bidenas nuosekliai tvirtino, kad jis toliau kandidatuos, nes turįs eilinių demokratų, jei ne elito pasitikėjimą, savaitės viduryje sustiprėjo pastangos įtikinti jį trauktis, smarkiai augant nuogąstavimams, kad jis ne tik pralaimės, bet kad jo kandidatūra pakenks demokratų kandidatams į Kongresą, sudarys sąlygas respublikonams laimėti daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Partijos šulai, kaip Nancy Pelosi, Chuckas Schumeris ir Hakeemas Jeffries’as esą prezidentui pasakė, kad dauguma jų kolegų mano, kad jis turi atsisakyti savo kandidatūros. Esą panašiai galvoja ir Barackas Obama. Nors jis sirgo kovidu ir būta kalbų, kad jis persvarsto savo kandidatavimą, J. Bidenas penktadienį pranešė, kad kitą savaitę atnaujins rinkimų kampaniją, dalyvaus mitinguose, susitiks su rinkėjais.
Sekmadienį viskas pakito. J. Bidenas pareiškė, kad nesieks perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose. Nutarimas buvo netikėtas. Dar tą rytą svyruojančių valstijų Demokratų partijos pirmininkai išplatino bendrą laišką, patvirtindami savo paramą jam.
K. Harris yra tiek pat nepopuliari, gal net mažiau populiari negu J. Bidenas. Ji paskelbė pretenduosianti į savo partijos kandidatus 2020 m. prezidento rinkimuose, tačiau silpnai pasirodė debatuose, jos rinkimų kampanijos komandą draskė ginčai ir nesutarimai, jai nepavyko surinkti pakankamos finansinės paramos, todėl 2019 m. gruodžio 3 d. ji nutraukė savo kampaniją.
Nestebina išreikšta parama K. Harris. Viena prasme ji lyg ir privaloma – K. Harris ne tik viceprezidentė, bet ir pirmoji juodaodė viceprezidentė, o juodaodžiai yra patikimiausi Demokratų partijos rėmėjai, tad atmesti jos kandidatūrą reikštų juodaodžių paramos praradimą ir veikiausiai pralaimėjimą lapkritį vyksiančiuose rinkimuose. Antra vertus, K. Harris yra tiek pat nepopuliari, gal net mažiau populiari negu J. Bidenas. Ji paskelbė pretenduosianti į savo partijos kandidatus 2020 m. prezidento rinkimuose, tačiau silpnai pasirodė debatuose, jos rinkimų kampanijos komandą draskė ginčai ir nesutarimai, jai nepavyko surinkti pakankamos finansinės paramos, todėl 2019 m. gruodžio 3 d. ji nutraukė savo kampaniją. Po keturių mėnesių ji parėmė J. Bideną.
Per pirmuosius dvejus viceprezidentavimo metus K. Harris mažai ką nuveikė, gana dažnai nusišnekėjo. Nėra jokios abejonės, kad savo rinkimų kampanijos klipuose respublikonai dažnai kartos jos sunkiai suprantamas žodžių salotas. Vieną pavyzdį galite pamatyti čia. Bet pastaruoju metu ji veiksmingai kovoja už moterų teisę į abortus, smerkdama Aukščiausiąjį teismą ir Respublikonų partiją už pastangas valdyti moterų kūnus. Juodaodžių parama J. Bidenui buvo pradėjusi silpnėti, bet jei jie, kaip ir liberaliau nusiteikusios moterys, gana vieningai stotų už K. Harris, ji turėtų nemažai šansų būti išrinkta prezidente.
Esama įtakingų demokratų, tokių kaip Nancy Pelosi, kurie norėtų, kad kitiems būtų suteikta galimybė varžytis dėl nominacijos – nes tai būtų demokratiškiau ir paneigtų įspūdį, kad partijos bosai priima sprendimus už uždarų durų, užuot leidę eiliniams demokratams išsakyti savo nuomonę. Panašiai savo vedamajame argumentatavo dienraštis „Washington Post“, antras įtakingiausias JAV. Bet didesnė dalis teigia, kad tokiam procesui nėra laiko, nes partijos suvažiavimas vyks kitą mėnesį.
Respublikonai nesnaudžia. Praėjus vos valandai po J. Bideno pasitraukimo, D. Trumpą palaikantis politinis komitetas svetainėje „X“ (buvusiam „Twitter“) paskelbė naują reklamą, kurioje užsipuolė viceprezidentę K. Harris ir susiejo ją su nepopuliariausiomis J. Bideno administracijos politikos kryptimis ir klausimais. Pats D. Trumpas nepraleido progos užpulti J. Bideno, teigdamas, jog „suktas“ J. Bidenas netiko kandidatuoti į prezidentus, kaip ir niekada netiko eiti prezidento pareigų. Kai kurie respublikonai jau pareikalavo, kad J. Bidenas atsisakytų prezidento pareigų.
J. Bidenas atsiėmė savo kandidatūrą, bet per vėlai. Jei jis būtų tai padaręs metų pradžioje ar net balandį, jis būtų lyginamas su pirmuoju prezidentu George’u Washingtonu ar romėnų generolu Lucijumi Cincinatu, kuris, pakviestas vadovauti Romos kariuomenei, per kelias savaites įveikė priešą ir sugrįžo į savo ūkį.
J. Bidenas atsiėmė savo kandidatūrą, bet per vėlai. Jei jis būtų tai padaręs metų pradžioje ar net balandį, jis būtų lyginamas su pirmuoju prezidentu George’u Washingtonu ar romėnų generolu Lucijumi Cincinatu, kuris, pakviestas vadovauti Romos kariuomenei, per kelias savaites įveikė priešą ir sugrįžo į savo ūkį. Gėdingai elgėsi Demokratų partijos vadovai, nedrįsę anksčiau ir griežčiau raginti J. Bideną nekandidatuoti.
Bet tai šaukštai po pietų. Rinkimų kampanija, skatinama milžiniškomis pinigų sumomis (abi pusės išleis daugiau nei milijardą dolerių), bus žiauri ir skaldanti, abi pusės daugiau dėmesio skirs savo oponentui peikti nei pabrėžti savo planams, kaip pagerinti Amerikos ateitį. Vis dėlto respublikonai daugiausia dėmesio skirs nekontroliuojamai nelegaliai migracijai ir infliacijos daromai žalai, demokratai pristatys D. Trumpą kaip grėsmę demokratijai ir aršų moterų reprodukcinių teisių priešininką. Užsienio politikos klausimai bus antraeiliai.
Dabartinės apklausos rodo, kad D. Trumpas populiaresnis už K. Harris. Nors ir vicepezidentė, K. Harris dar nėra labai žinoma. Tai pasikeis, nors vargu, ar ji taps itin patraukli ir veiksminga kandidatė. Bet neprognozuojamas D. Trumpas yra ir nesuvaldomas D. Trumpas. Nežinia, kaip jis reaguos, jei spalį apklausos rodytų, kad daugiau rinkėjų palaiko demokratų kandidatą, ar jis pradės aiškinti, kad ketinama suklastoti rinkimų rezultatus, tuo dar labiau mobilizuodamas savo oponentus.
Kiekvienu atveju JAV susiskaidymas padidės, o ne mažės. Jei per stebuklą nepavyks sušvelninti įnirtingų praeities polemikų, žmonės ir toliau savo oponentus dažniau laikys priešais, o ne politiniais varžovais. Tai nebus naudinga nei Amerikai, nei pasauliui.