Linas Kojala. Zelenskis Vašingtone – ne labdaros, o paramos

Per maždaug vieną parą – iš mūšio lauko Bachmute į Baltuosius rūmus Vašingtone. Toks šią savaitę Volodymyro Zelenskio vizitų grafikas.

Ypač simboliška buvo Ukrainos prezidento kalba – neįprastai Zelenskiui perskaityta angliškai – Kongrese. Jis ją pradėjo kreipdamasis į visus amerikiečius, ne tik politinius lyderius. Šis akcentas siunčia žinią apie supratimą, kad pagalba Ukrainai priklauso ne tik nuo sprendimų priėmėjų, bet ir visuomenės.

Zelenskis išnaudojo savo autoritetą ir įgūdį kalbėti milijonams žmonių primindamas, kad amerikiečiai netrukus sės prie Kalėdų stalo. Tą darys ir ukrainiečiai – tik daugelis tamsoje, šaltyje ir nuolatinės grėsmės akivaizdoje.

Bet Ukrainos lyderis neprašė gailesčio ar labdaros. Jis pažymėjo, kad JAV indėlis ne tik padeda ginti ukrainiečius, bet ir saugo taikos bei demokratijos principus. Todėl svarbu, jog palaikymas nenutrūktų. Jei agresorius nebus sustabdytas Ukrainoje, dar didesnė grėsmė kils kitiems JAV sąjungininkams.

Tai – pirmas kartas, kuomet Zelenskis palieka savo valstybę nuo vasario 24-osios invazijos pradžios. Jo pasirinkimas siunčia žinią, kad JAV yra svarbiausia Ukrainos partnerė. Tai anaiptol nenuvertina reikšmingų Europos šalių sprendimų – ypač 18 mlrd. eurų paramos paketo, dėl kurio susitarta praėjusią savaitę, – bet tuo pačiu atspindi saugumo politikos realijas.

Reikšmingas ir JAV vidaus politikos kontekstas. Atstovų rūmuose netrukus ims dirbti Bidenui oponuojančios Respublikonų partijos dauguma. Pavieniai šios politinės jėgos atstovai jau yra pareiškę, kad tolesnė pagalba Ukrainai nebebus teikiama taip lengvai, kaip iki šiol.

Tai atspindi partijų tarpusavio priešpriešą, o kartu ir rinkėjų skirtis. Gruodžio pradžioje paskelbta apklausė parodė, jog dauguma Respublikonų rėmėjų palaiko ginkluotės tiekimą ir finansinę paramą Ukrainai. Tačiau nuo kovo pradžios taip teigiančiųjų skaičius sumažėjo nuo 80 iki 55 proc. Tarp demokratų tokių – 76 proc.

Nėra jokio pagrindo manyti, kad tai reikš strateginių krypčių peržiūrą. Vis tik Zelenskis pačiu laiku paminėjo abiejų partijų palaikymo reikšmę – ir lūkestį, jog tai nesikeis. Principinė JAV užsienio politikos tezė, kad ginčai baigiasi ties vandenyno riba – kitaip tariant, tarptautinėje politikoje amerikiečiai išlaiko vienybę – XXI a. vis dažniau braška. Tačiau Ukrainos atveju išlieka aktuali.

Visa tai patvirtina ir skaičiai. Šiemet Joe Bideno administracija numatė ukrainiečiams apie 50 mlrd. JAV dolerių, iš kurių beveik pusė – karinė parama. Didžioji dalis šios sumos jau panaudota. Be to, ant JAV sprendimų priėmėjų stalo guli naujas paramos paketas, kurio vertė – apie 45 mlrd. JAV dolerių. Dėl jo galutiniai sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu. To žūtbūt reikia ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir kitoms bazinėms funkcijoms: ligoninėms, atlyginimams, suniokoto energetikos sektoriaus atkūrimui.

Tiesa, Zelenskis keliskart švelniai užsiminė, kad dėl ginkluotės tiekimo pavyksta partnerius įtikinti ne visada. JAV kaip tik šiomis dienomis sutiko perduoti „Patriot“ priešraketinės gynybos bateriją, bet Ukraina viliasi gauti daugiau.

Bidenas atsakė, jog parama turi būti vertinama ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į tai, ką daro europiečiai, kokios turimos (ribotos) ginkluotės ir amunicijos atsargos, koks ukrainiečių karių pasirengimo lygis ją efektyviai valdyti. Tokia argumentacija ukrainiečių kančių akivaizdoje gali skambėti technokratiškai; vis dėlto teiginys, kad karų baigčiai lemiamą įtaką daro efektyvi logistika, pagrįstas istoriškai.

Be to, JAV rimtai vertina branduolinio ginklo panaudojimo riziką. Nors pažymima, jog kol kas nematoma praktinių Kremliaus žingsnių šia linkme, grėsmių lygis yra aukštas. Atrasti tinkamą balansą nėra paprasta.

Tik galime neabejoti, kad stovinčių Kongreso narių aplodismentais palydėtas Zelenskio kreipimasis prisidės prie to, kad JAV sprendimų priėmėjai bus labiau susitelkę, o Zelenskio kalbą išvydę amerikiečiai – dar geriau suvokiantys, kokia reikšminga jų parama.