Tačiau viena vaikiška dainelė, kurią daugybę kartų girdėjau vaikystėje, mane iki šiol liūdina ir netgi siutina. Daugybė lietuvių kartų išaugo girdėdami ir dainuodami šitą dainelę;

Lipo žydas kopėčiom

Ir nukrito netyčiom.

Imkit, vaikai, pagaliuką

Ir užmuškit tą žyduką.

Dainelė davė rezultatus: 96 procentai Lietuvos žydų, apie 200 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų, buvo brutaliai nužudyta 237 masinių žudynių vietose ir daugelyje dar nežinomų vietovių.

Viename iš tų masinių kapų prie pat Molėtų miestelio, greta tūkstančių nužudytų žydų guli visa mano motinos šeima – daugiau kaip 100 žmonių.

Vienos ypač brutalios ir baisios žudynės buvo surengtos pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis Kaune, tuometinėje Lietuvos sostinėje. Tai Lietūkio garažo skerdynės. Stebint susidomėjusiai – vyrų, moterų ir netgi vaikų – miniai lietuviai kolaborantai, ginkluoti mediniais pagaliais, metaliniais strypais ir vandens žarnomis, kankino ir nužudė 68 žydus, neretai galutinai pribaigdami juos būtent „pagaliais“.

Vienos ypač brutalios ir baisios žudynės buvo surengtos pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis Kaune, tuometinėje Lietuvos sostinėje. Tai Lietūkio garažo skerdynės. Stebint susidomėjusiai – vyrų, moterų ir netgi vaikų – miniai lietuviai kolaborantai, ginkluoti mediniais pagaliais, metaliniais strypais ir vandens žarnomis, kankino ir nužudė 68 žydus, neretai galutinai pribaigdami juos būtent „pagaliais“.

Ir dabar, praėjus daugiai nei 80 metų po Holokausto, mes vėl išgirdome šitą dainelę.

Vienas iš naujųjų dainininkų – Remigijus Žemaitaitis, naujai išrinktas seimo narys ir partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas – yra pakviestas į valdančiąją koaliciją.

R. Žemaitaitis rašė, kad ne lietuviai kalti dėl žydų žūties, o priešingai – žydai dėl lietuvių. Įdomu, kad savo rinkiminės kampanijos spalva jis pasirinko rudą spalvą. Ar tai atsitiktinumas?

Beveik dvejus metus savo rinkiminėje kampanijoje R. Žemaitaitis skleidė antisemitizmą, atakuodamas Lietuvos žydų bendruomenę, jos pirmininkę, Izraelį ir netgi Izraelio archeologiją, vartodamas pačius baisiausius žodžius. R. Žemaitaitis rašė, kad ne lietuviai kalti dėl žydų žūties, o priešingai – žydai dėl lietuvių. Įdomu, kad savo rinkiminės kampanijos spalva jis pasirinko rudą spalvą. Ar tai atsitiktinumas?

Po visų R. Žemaitaičio antisemitinių tiradų aš parašiau jam elektroninį laišką reikalaudamas atsiprašymo. Taip, aš gavau atsakymą: įžeidimus ir dar kartą pakartotą tą pačią dainelę su prierašu: „Tikiuosi tau patiks“.

Dabar R. Žemaitaitis gavo paaukštinimą: iš dainininko jis tapo Lietuvos parlamento choro dirigentu. Šiame chore girdėti balsai tų, kurie dainelę apie žydą moka nuo pat vaikystės.

Žinoma, R. Žemaitaitis nėra Caruso ar Pavarotti. Bet savo ariją jis dainavo taip gerai, kad Seimo rinkimuose už jį balsavo beveik 200 tūkst. antisemitų. Dabar R. Žemaitaitis gavo paaukštinimą: iš dainininko jis tapo Lietuvos parlamento choro dirigentu. Šiame chore girdėti balsai tų, kurie dainelę apie žydą moka nuo pat vaikystės. Bravo, Remigijau, bravo.

Nuomonė

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)