Lietuvoje vykstančių rinkimų rezultatai įdomiausi ir svarbiausi mums. JAV prezidento rinkimų baigtis intriguoja ne tik amerikiečius, bet ir visą likusį pasaulį.
Įvairaus plauko pasaulio autoritarai tikisi, kad prezidento rinkimai nepataisomai suskaldys JAV visuomenę. Negalėdama išsispręsti vidaus problemų JAV užsidarys savyje. Tarptautinių santykių klausimai nueis į antrą planą.
Ilgametė Vladimiro Putino taktika buvo „persėdėti“ jam nepalankius Vakarų šalių lyderius. Pastarieji demokratinių rinkimų būdu keisdavosi, o Valodia Kremliuje likdavo.
Kremlius tikisi, kad JAV prezidento rinkimų kampanija sukiršins JAV visuomenę, ši pasiners į savų klausimų sprendimą, o parama kariaujančiai Ukrainai pasibaigs. Kremlius galės laimėti karą.
Demokratinis pasaulis taip pat neturi plano B. Visą Šaltojo karo laikotarpį ir po jo JAV buvo pagrindinis Vakarų pasaulio karinio saugumo garantas. Kai amerikiečiai savo mokesčiais ir karine galia užtikrino kitų saugumą, absoliuti dauguma Vakarų galėjo vystyti ekonominę gerovę, prie saugumo finansavimo prisidėdami minimaliai.
Be to, Amerikos politinė, diplomatinė ir ekonominė įtaka lėmė, kad pasaulis daugiau ar mažiau priėmė Vašingtono pasiūlytas ekonominio bendradarbiavimo taisykles. Savų gamintojų protekcionizmo, milžiniškų importo mokesčių praktika – daugelio pasaulio valstybių buvo apleista.
Dominuojanti prekybos filosofija tapo neoliberalizmo idėja, garantuojanti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir intensyvią valstybių kooperaciją. 2019 metais net 96 proc. visos pasaulio prekybos vyko per JAV pastangomis įkurtą Pasaulio prekybos organizaciją.
JAV politinė sistema – oligopolija. Šalyje veikia dvi partijos: kairioji Demokratų ir dešinioji Respublikonų. Nors partijos tarpusavyje nuožmiai kovoja, bet jau seniai dėl vieno sutaria – JAV politinė rinka turi būti padalyta tarp šių dviejų partijų ir naujoms politinėms jėgoms vietos Amerikoje nėra.
Oligopolija nėra gerai, bet kai ji ima dirbti ypač neefektyviai, tai tampa dviguba ir sunkiai sprendžiama problema. Demokratų partijoje jau seniai nustojo veikti „socialinis liftas“. Nori būti nominuotas į JAV prezidentus – turi atitikti vieną iš trijų sąlygų:
a) turėti teisės daktaro laipsnį, pageidautina vieno iš prestižinių „Ivy League“ universitetų;
b) būti ilgamečiu partijos funkcionieriumi, sukaupusiu per 30-ties metų darbo stažą;
c) būti ambicinga buvusio prezidento žmona.
Pas Respublikonus viskas „sąžiningiau“. Kalbomis eilinį amerikietį ginanti partija į JAV prezidentus kelia tik milijardierius. Neturi milijardų, negali iš savo kišenės rinkimų kampanijai dėti šimtų milijonų – tuomet nesvajok apie Baltuosius rūmus.
Tuo bėdos JAV politikoje nesibaigia. Ryškiausia dabarties JAV vidaus politikos problema – ryški poliarizacija. Seniau abiejų partijų kandidatai, norėdami laimėti JAV prezidento rinkimus, turėdavo patraukti į savo pusę didžiąją daugumą neapsisprendusių, dažnai nuomonę keičiančių, rinkėjų.
2016 metais Donaldas Trumpas parodė, kad rinkimus galima laimėti ir kitaip. Reikia į rinkimus kviesti ne neapsisprendusią daugumą, o kreiptis į pačius radikaliausius rinkėjus. Padaryti taip, kad įvairias ribines, dažnai radikalias, bet labai tvirtas nuomones turintys rinkėjai patikėtų tavimi.
Pastarieji, kuomet į rinkimus ateina vos daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčiųjų, ateis ir nubalsuos taip, kaip reikia. Vėliau jie besąlygiškai tikės tavimi, seks tave kaip mesiją. Esant reikalui galėsi radikalus užsiundyti ant politinių oponentų.
Praloši rinkimus, galėsi pasakyti, kad rinkimai – pavogti. Ištikimieji patikės, jiems įrodymų nereikės, ateis į Vašingtoną gelbėti savo prezidento.
Žiūrint iš Vilniaus į įvykius Vašingtone, kai D. Trumpo rėmėjai 2021 metų sausio 6 d. šturmavo Kapitolijų, gali pasirodyti, kad tai tuometinio adekvatumu nepasižymėjusio prezidento ir jo rėmėjų elgesys. Desperacija.
Realybėje viskas buvo daug blogiau, nei atrodė. D. Trumpui pralaimėjus rinkimus, respublikonų teisininkas Johnas Eastmanas sukūrė gelbėjimo planą. Plano esmė – nepripažinti rinkimų rezultato ir galutinį sprendimą pavesti valstijoms.
Pagal JAV teisinį rinkimų reglamentavimą, nepripažinus rinkimų rezultato – valstijos turėtų siųsti į Kongresą pakaitinius rinkikus, o rinkimai galiausiai vyktų Atstovų rūmuose. Pradžioje pakaitiniai rinkikai turėtų nuspręsti, kas laimi rinkimus – D. Trumpas ar tuometinis demokratų kandidatas Jeo Bidenas.
Nugalėtojui reikėtų surinkti 270 rinkikų balsų. Jei dalis rinkikų balsų užginčijama, pasiekti pergalei reikalingą 270 balsų skaičių tampa neįmanoma. Susidarius tokiai situacijai, rinkimai keliauja į Atstovų rūmus.
2021 metų sausį žemuosiuose JAV parlamento rūmuose demokratai turėjo kongresmenų daugumą. Bet tai nesvarbu. Balsavimas būtų vykęs ne pagal tai, kas iš 435 kongresmenų rato surenka daugiausia jų balsų.
Kongresmenai, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, renkami apygardose. Daugiausia JAV gyventojų turinti Kalifornijos valstija išrenka 53 atstovus, Montana – 1. Valstijų delegacijų dauguma susidaro, kai iš visų rinkiminių apygardų vienoje valstijoje pergalę pasiekia tam tikra politinė partija.
Jei dauguma Kalifornijoje esančių rinkimų apygardų laimimos demokratų, tai reiškia, kad Kalifornijos valstijų delegacijų dauguma priklauso Demokratų partijai. Kongresmenų dauguma skaičiuojama nuo visų Atstovų rūmų narių, nepriklausomai iš kurios valstijos jie yra.
Užprotestuotų rinkimų atvejų, būtų balsuota pagal vadinamąjį Atstovų rūmų valstijų delegacijų daugumos principą. O čia jau būtų pirmavę Respublikonai. Tai buvo D. Trumpo galimybė likti prezidento poste.
Kad planas pradėtų veikti, reikėjo, jog respublikonas, JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as būtų viešai išėjęs ir pasakęs: „2020 metų JAV prezidento rinkimai – suklastoti“. Tai būtų aktyvavę visą planą. M. Pence‘as to nepadarė – planas nebuvo aktyvuotas ir D. Trumpui teko trauktis iš Baltųjų rūmų.
Panašu, kad 2024 metų rinkimuose susigrums tie patys kandidatai, kaip ir 2020-aisiais – demokratų kandidatas, dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas, ir respublikonas D. Trumpas. Istorija gali pasikartoti, tik su atvirkštiniu rezultatu. D. Trumpas laimės rinkimus, o J. Bidenas ir jo šalininkai gali pradėti viešai reikšti abejones rinkimų sąžiningumu.
Po 2020 metų rinkimų JAV gatvėse agresijos ir prievartos būta, bet santykinai nedaug ir viskas ganėtinai greitai pasibaigė. 2024 metais viskas gali būti daug rimčiau ir kruviniau.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.