Artimiausiais metais pasirodys daugybė tyrimų, kurie analizuos šiuos rezultatus – politikos mokslininkai ir sociologai turės darbo. Tačiau jau ir dabar galime aptarti penkis pastebėjimus apie D. Trumpo pergalę.
Pirma, vien kandidatų surinkti balsai per visą JAV rodo, kad kova buvo artimesnė, nei atrodo iš respublikonų triumfo ar rinkikų kolegijos pasiskirstymo (312 balsai D. Trumpui ir 226 – K. Harris). JAV rinkėjai išlieka susiskaldę pagal partines linijas. Absoliučios daugumos pažiūros yra suakmenėjusios, jie nekeitė partijos.
Taigi, esminis klausimas yra dėl neapsisprendusių ir tos mažos dalies, kuri iš demokratų perėjo respublikonams. Kas čia nutiko?
Antra, paprasčiausias atsakymas yra lygiai toks pats, kaip 2016 metais, kai D. Trumpas pralošė Joe Bidenui – pralaimėjo nepopuliarus prezidentas. Dažna istorija bet kurioje demokratijoje, kai prastas valdžios darbo vertinimas veda prie opozicijos pergalės. K. Harris kaip viceprezidentė buvo per stipriai asocijuojama su J. Bideno administracija – pralaimėjo ne vienas žmogus, o demokratai. Tiek užtenka rezultatui persverti.
